Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Afrikinis kiaulių maras – neįtikėtinai ilgai užsibuvęs svečias

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, liepos 3 d.) Neseniai Afrikinio kiaulių maro virusas praūžė šiaurinėje Lietuvos dalyje: Joniškio, Mažeikių ir Radviliškio rajono ūkiuose. Deja, tai jau seniai nėra sensacija, nors kiekvienas atvejis ūkiams yra be galo skaudus. Tai, kad šis žmogui nepavojingas, bet atnešantis daug žalos virusas yra itin gajus, rodo jo židinių gausa fiksuojama jau kelerius metus iš eilės. Paprastai virusinės ligos pratrūksta bangomis: paūmėja ir vėl atslūgsta. Tačiau AKM nuolat aktyvus – nebūna savaitės, kad nebūtų aptikta užkrėsta šernienos ar nušautas sergantis gyvūnas. AKM baugina ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos šalis. Primename šios ligos kelią į Lietuvą. AKM žinoma labai seniai, ji paplitusi tarp laukinių Afrikos kiaulių. Pirmą kartą AKM aprašytas ir pastebėtas Kenijoje 1907 m. Vėliau 20 amžiuje virusas buvo paplitęs Centrinėje Amerikoje, Pietų Europoje. Mus pasiekęs AKM pirmą kartą fiksuotas 2007  m. Gruzijoje. Jis greitai ėmė plisti Armėnijoje, Azerbaidžane, Rusijoje. Nuo tada mus nuolat pasiekdavo pranešimai apie naujus AKM židinius. 2013 m. Lietuvoje pavojaus varpas suskambo, kai virusas atkeliavo į Baltarusiją, o rudenį įsisuko į kiaulių ūkius visai netoli mūsų šalies sienos, kaimuose šalia Gardino. Buvo skubiai skelbiama buferinė zona, sugriežtinta pasienio kontrolė su Baltarusija, imtasi kitokių priemonių. 2013 m. gruodį ištyrus daug sumedžiotų šernų mėginių Valstybinė maisto ir veterinarijos taryba (VMVT) paskelbė, kad AKM mūsų miškuose neaptikta. Vis dėlto viltis, kad AKM pasiliks pas kaimynus ir nekeliaus toliau sudužo jau 2014 m. sausio 24 d., kai virusas aptiktas dviejuose nušautuose šernuose Šalčininkų ir Alytaus-Varėnos rajonų riboje. Po to ligos atvejų neaptikta kelis mėnesius. Balandžio 1 d.  VMVT  informavo, kad nebus mokamos išmokos už mėginius paimtus iš šernų. Sprendimas neimti mėginių ir nepratęsti išmokų skaičiavimo laiko priimtas atsižvelgiant į epizootinę situaciją Lietuvoje, kai nuo sausio 24 d. nenustatyta teigiamų afrikinio kiaulių maro atvejų. Ištyrus daugiau kaip 8 tūkst. sumedžiotų šernų ir daugiau kaip 4 tūkst. kiaulių, laikytų užkrėstoje teritorijoje, virusas nebuvo aptiktas. Be to, skelbta kad šernų patelės veda jauniklius ir norima išvengti jų gyvenamųjų plotų pakeitimo bei judėjimo. Tačiau tai buvo apgaulinga ramybė. Viltys vėl negailestingai sudužo į šipulius, kai 2014 liepos 23 d. VMVT gavo UAB ,,Idavang“ generalinio direktoriaus pranešimą apie pastebėtą padidėjusį kiaulių gaišimą šiai bendrovei priklausančiame Rupinskų padalinyje, Ignalinos r. Pasitvirtino blogiausia – AKM įsisuko ir į naminių kiaulių ūkius. Tais pačiais metais ligos protrūkiai fiksuoti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Taigi AKM vardas jau daugiau kaip ketverius metus yra dažniausiai minimas iš visų ligų VMVT pranešimuose.
Facebook komentarai