Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Aistros dėl Punios šilo vis nerimsta: dar viena abipusių kaltinimų serija

Autorius: Agroeta
Punios šilas atsidūrė jau ir politinių debatų smaigalyje.
Punios šilas atsidūrė jau ir politinių debatų smaigalyje.
Printer Friendly, PDF & Email

Visuomenininkams šių metų pradžioje prabilus apie Punios šile iškirstas sveikas pušis Aplinkos ministerija kaltino nevyriausybininkus skleidžiant melagingą informaciją, tačiau prieš kelias dienas Baltijos aplinkos forumui atsiųstame oficialiame rašte pripažino, kad kirtimai vyko ir jie nepažeidė ministro pavedimo kirtimus šiame miške stabdyti, skelbiama Baltijos aplinkos forumo pranešime.

„Absurdo teatras. Pirmiausia mus vadina melagiais, klaidinančiais visuomenę, nors patys savo akimis matėme rietuvėse suguldytas sveikas pušis, kurių kinivarpos nepuola. O paskui pripažįsta - vis tik kirtimai vyko, bet jie vyko teisėtai – pagal visus popieriukus, o ministro pavedimo stabdyti kirtimus Punios šile jie nepažeidė. Tai ko vertas garsiai deklaruotas aplinkos ministro pavedimas – patys spręskit”, – situaciją komentavo Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkas Žymantas Morkvėnas.

Visuomenininkai nusivylę ir Aplinkos ministerijos apatija visuomenės nerimui. „Ministerija neatsakė nei į mūsų prašymą pateikti miškotvarkos projektą, nei į 337 piliečių pasirašytą atvirą laišką, kuriame reikalaujama pateikti detalią informaciją apie 2019 m. vykdytus ir 2020 m. planuojamus kirtimus bei raginimą stabdyti visus kirtimus, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas dėl šilo apsaugos”, – kolegą papildo kita judėjimo už Punios šilo išsaugojimą narė, Baltijos aplinkos forumo atstovė Rita Grinienė.

Nevyriausybininkai taip pat kritikuoja ministeriją dėl Punios šilo apsaugos tikslų projekto derinimo su visuomene. Pasak jų, visų pirma ministerija ekspertų parengtus apsaugos tikslus pakoregavo pagal savo pageidavimus, o po to „tyčiojasi iš visuomenės” skelbdami juos derinimui ir pateikdami apsaugos tikslų lentelę be jokios papildomos informacijos.

„Man atrodo, kad arba Aplinkos ministerija yra kurčia ir akla, negirdėdama ir nematydama, kas aplinkui vyksta, arba – idiotai. Tas derinimas yra pasityčiojimas iš visuomenės, kuri supranta, kad Punios šilas gali būti apsaugotas tik rezervato statusu. Nes man atrodo, kad visose diskusijose, teismo posėdžiuose tai – jau įrodyta. Spjūvis visiems, kurie tiria, saugo ir rūpinasi to šilo likimu“, – komentavo vienas iš judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų, teatro režisierius, nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas.

Punios šilo likimas taip pat sprendžiamas teisme. Sprendimas dėl Aplinkos ministro pavedimo, kuriuo buvo sustabdyta rezervato plėtra, bus skelbiamas kovo 6 d. 11 val.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vertindamas nevyriausybininkų kritiką dėl Punios šilo kirtimų, sako, jog darbai vyko genetinio medyno, o ne draustinio teritorijoje, skelbia agentūra ELTA.

„Darbai vyko genetinio medyno teritorijoje, kur 0,2 hektaro teritorijoje buvo daryti specialieji kirtimai. Po 2015 vykusių audrų, kai buvo daugybė išlaužyta pušų, dalis sveikų pušų buvo palikta. Pušys tik kas ketverius metus brandina sėklas. Šie metai būtent ir yra tie, kai jos subrandino maksimaliai sėklų, todėl teritorijoje, kur buvo labai retos pušys, priimtas sprendimas (...) pušis nupjauti ir toje vietoje atkurti visą plotą“, – LRT radijui antradienį sakė K. Mažeika.

„Draustinio teritorijoje, kuri yra už sėklinio medyno teritorijos, nė vienas medis nebuvo nukirstas. Tikrai galiu pasakyti tai, ką patvirtina tiek Valstybinė miškų tarnyba, tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tiek Valstybinių miškų urėdija“, – pridūrė K. Mažeika.

Facebook komentarai