Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Aktualūs sprendimai dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė, Jevgenija FURGASĖ, VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

XXI a. pradžia pasižymi pažangių skaitmeninių technologijų plėtra, revoliucija informacinėje erdvėje ir ekonomikos globalizacijos procesų pagreitinimu. Informacinės technologijos jau pakeitė ne tik verslo modelius ir vartotojų elgseną šiuolaikinėje ekonomikoje, bet ir sukūrė pagrindą įvairiems procesams - aukštomis technologijomis paremtai gamybai ir ekonominei veiklai, finansinių paslaugų plėtrai, švietimo koncepcijų ir standartų keitimui, pramogų ir laisvalaikio sričių skaitmenizavimui. Ši elektroninės sąveikos pagrindu sukurta infrastruktūra yra nauja pasaulinės ekonomikos vystymosi kryptis, kurioje ekonominė veikla grindžiama skaitmeninėmis technologijomis. Skaitmeninė visuomenė ir ekonomika iš esmės skiriasi nuo senų, žinomų modelių ir reikalauja naujoviškų bei netradicinių sprendimų visuose srityse.

Skaitmenizacija atveria naujas galimybes verslui ir visuomenei, tačiau sukuria iššūkius mokesčių sistemoms, kurios turės prisitaikyti prie naujų realijų. Valstybės, siekdamos sukurti darnias mokesčių sistemas, skatinančias ekonomikos plėtrą, užtikrinančias stabilias biudžeto pajamas, teisingą ir proporcingą mokesčių paskirstymą, turi adaptuotis prie šių pokyčių ir išnaudoti jų teikiamą potencialą.

Mokesčių sistemos pertvarkymai ekonomikos skaitmenizacijos kontekste yra aktualūs ir sprendžiami įvairių mokslininkų ir tarptautinių organizacijų - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO, angl. OECD), Pasaulio banko, Europos Komisijos ir kt. Remiantis šių organizacijų ataskaitomis, ekonomikos skaitmeninimas dvejopai veikia mokesčių sistemą - iš vienos pusės sukuriamos naujos priemones mokesčių administravimui ir galimybės jų surinkimui, iš kitos pusės - keičiasi mokesčių mokėtojų elgsena ir didėja su tuo susijusios mokesčių mokėjimo rizikos. Nesant orientuotai į skaitmeninės ekonomikos kuriamą aplinką mokesčių sistemai, mokesčių administratoriai turi taikyti neatitinkančias laikmečio taisykles, sukurtas ne naujajam skaitmeniniam pasauliui, kas lemia asimetriją, dvigubą mokesčių naštą, jų vengimą ir nepakankamas mokestines įplaukas į šalies biudžetą.

Skaitmeninė ekonomika reikalauja, kad būtų pakeistos apmokestinimo taisyklės, atsižvelgiant į šiuos iššūkius: mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas, nuolatinės buveinės nustatymo problematika, tarptautinio mokesčių reglamentavimo būtinumas ir sudėtingas tarptautinės veiklos apmokestinimas. Keičiant apmokestinimo taisykles didžiulę reikšmę įgauna jų derinimas globaliu mastu ir tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją visame pasaulyje.

Didžiulis indėlis į šių iššūkių sprendimą yra 2015 m. EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektas (angl. Base erosion and profit shifting, toliau – BEPS). BEPS projektas skatina kurti naujas pelno apmokestinimo normas ir siūlo nemažai priemonių, kurias šalys turėtų įgyvendinti kovai su pelno mokesčio vengimu ir siekiant užtikrinti sąžiningą mokesčių konkurenciją visame pasaulyje. Siekiant tobulinti mokesčių sistemą skaitmeninės ekonomikos kontekste BEPS projektas numato 15 veiksmų trijose kryptyse - darnumo, turinio, skaidrumo bei lankstumo. Darnumo kryptis numato neatitikimų tarp šalių mokestinių sistemų mažinimą; turinio - kad pajamos būtų apmokestintos ten, kur įmonė realiai vykdo veiklą ir sukuria vertę, o ne pagal registracijos vietą; skaidrumo ir tikslumo kryptis numato informacijos keitimąsi tarp mokesčius administruojančių institucijų ir efektyvesnį mokestinių ginčų sprendimą.

Kitas reikšmingas žingsnis - 2021 m. viduryje įvykę EBPO ir ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių susitikimai dėl mokesčių problemų skaitmeninės ekonomikos kontekste sprendimo. 2021 m. liepos mėn. po ilgų tarptautinių diskusijų EBPO ir G20 pasiekė istorinį visuotinį susitarimą, kuris gali užtikrinti teisingesnį tarptautinių įmonių apmokestinimą. Prie šio susitarimo prisijungė virš 130 šalių, reprezentuojančių 90 proc. pasaulio BVP. Šis susitarimas susideda iš dviejų ramsčių: pirmasis ramstis yra apmokestinimo teisių paskirstymas taikant naujas pelno paskirstymo ir susietumo taisykles, o antruoju ramsčiu sprendžiamos likusios BEPS problemos, nustatant minimalaus apmokestinimo lygio užtikrinimo priemones. Dabar dar reikia išspręsti daug politinių ir techninių klausimų dėl pirmojo ir antrojo ramsčių, kad 2023 m. jie būtų įgyvendinti visame pasaulyje.

Europos Sąjungoje (toliau - ES) skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo uždaviniai buvo aptariami taip pat jau ne vienerius metus. Kol kas ES iniciatyvos buvo sustabdytos, tikintis, kad pasaulinis sprendimas bus susitartas EBPO lygiu. Per 2021 m. ES vyko darbas atsižvelgiant BEPS gairės: buvo teikiami pasiūlymai, apklausiami suinteresuotieji asmenys, priimamos taisyklės dėl skaitmeninės ekonomikos ES viduje apmokestinimo. 2021 m. kovo mėn. buvo priimtos skaitmeninių platformų apmokestinimo skaidrumo taisykles, užtikrinančios, kad tie, kurie uždirba pinigus parduodami prekes ar paslaugas platformose konkrečioje šalyje, taip pat ir sumokėtų teisingą mokesčių dalį tose šalyse. Netyla diskusijos ir dėl skaitmeninio mokesčio. Pažymima, kad šis mokestis bus nepriklausomas nuo pasaulinio susitarimo dėl tarptautinės pelno mokesčio reformos ir bus sukurtas taip, kad atitiktų PPO ir kitus tarptautinius įsipareigojimus. Siekiama, kad skaitmeninė rinkliava sukurtų naują pajamų šaltinį, kuris padėtų užtikrinti ilgalaikį ES biudžeto tvarumą ir sudarytų sąlygas investuoti į sklandų perėjimą prie skaitmeninės erdvės.

Šiuo metu nemažai Europos ir pasaulio šalių taikomi skaitmeniniai mokesčiai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje didelės bendrovės (kurių bendros pajamos iš skaitmeninių paslaugų didesnės nei 500 ml. svarų sterlingų, o pačioje šalyje šios pajamos didesnės nei 25 mln. svarų sterlingų) moka 2 proc. skaitmeninį mokestį nuo paslaugų, susijusių su socialinės žiniasklaidos platformomis, interneto paieškos sistemomis ir internetinėmis prekyvietėmis. Prancūzijoje nuo 2019 m. 3 proc. tarifu apmokestinamos didelių įmonių skaitmeninio tarpininkavimo ir reklamos paslaugos. Austrijoje nuo 2020 m. didelės skaitmeninės bendrovės moka 5 proc. nuo reklamos internete. Turkijoje - 7,5 proc. tarifas nuo internetinių paslaugų, tokių kaip reklamos paslaugos, skaitmeninio turinio pardavimas ir mokamos paslaugos skaitmeninėse sąsajose. O šalys, kuriose nėra taikomas skaitmeninis mokestis, vienaip ar kitaip svarsto jį įsivesti arba jau turi įsivedę panašaus turinio mokestį.

Skaitmeninės ekonomikos apmokestinimas yra ypač aktualus tiek šalies, ties globaliame lygyje. Papildomos biudžeto pajamos yra reikalingos kiekvienai šaliai, ypač COVID-19 pandemijos sukeltų neigiamų padarinių ekonomikai ir visuomenei likvidavimui. Svarstant skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą, svarbu užtikrinti naujų ar jau įvestų mokesčių teisingumą, neutralumą ir administravimo paprastumą visuotinės skaitmenizacijos kontekste.

Facebook komentarai

bas

a