Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Alternatyvus verslas kaime – shiitake grybų auginimas

Autorius: Regina KUDIRKIENĖ
KMAIK dėstytoja I. Auželienė tikisi, kad shiitake grybų auginimu susidomėjimas išaugs ir Lietuvoje.
KMAIK dėstytoja I. Auželienė tikisi, kad shiitake grybų auginimu susidomėjimas išaugs ir Lietuvoje.
Printer Friendly, PDF & Email

Ieškant ūkio alternatyvų, naujų veiklų, galima pamėginti auginti shiitake (šitake – liet.) grybus. Shiitake yra valgomasis grybas, kilęs iš Rytų Azijos, auginamas ir vartojamas daugelyje Azijos šalių. Šis grybas naudojamas ne tik kaip maistas, bet ir kaip vaistas.

Shiitake grybas (lot. Lentinus edodes) – žinomas ir vertinamas Tolimuosiuose Rytuose daugiau kaip du tūkstančius metų. Nors pradėtas naudoti sveikatinimo tikslams senovės Kinijoje, ir tik vėliau išpopuliarėjo Japonijoje, šiandien Shiitake labiau žinomas kaip japoniškas grybas. Būtent japonų mokslininkas Tstetsuro Ikekawa 1969 m. paskelbė mokslinius tyrimus, įrodančius shiitake naudą, kovojant su vėžiu. Nustatyta, jog identifikuotas polisacharidas lentinanas yra ypač efektyvus kovoje su navikais. Šių grybų fitoncidai pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu, kurie geba kovoti su įvairių rūšių virusais: gripo, herpes, hepatito ir net ŽIV. 

Teigiama, jog shiitake padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, valo kraują, teigiamai veikia potenciją, skatina gyvybingumą. Tai labai vertingų medžiagų šaltinis, turintis aštuonias aminorūgštis, ergosterolio, proteino, vitamino B6. Shiitake grybai minimi ne tik kaip priemonė prieš vėžį, bet ir padidėjusį cholesterino kiekį, hepatitą B, trombų susidarymą.

Dėl maistinių medžiagų šiuos grybus vertina vegetarai. Kulinarijoje dažniausiai naudojamos grybų kepurėlės, nes kotai jų kieti. Kuo grybas didesnis, tuo jis skanesnis.

Prieš keletą metų shiitake grybus imta auginti ir Lietuvoje, tad vis dažniau ant prekystalių greta šampinjonų galima pamatyti ir šių grybų.

Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) dėstytojos Ingės Auželienės, tai vieni iš nedaugelio grybų, kuriuos galima užsiauginti savo ūkyje specialioje grybinėje ar miške.

„Mūsų klimato sąlygos tinka šiems grybams ir juos galime sėkmingai auginti taip, kaip tai daro japonai, daugelis Azijos ar kai kurios Europos šalys. Shiitake grybai turi labai geras maistines savybes, kur kas geresnes, nei įprasti pievagrybiai. Lyginant su mūsų pačiais vertingiausiais grybais, galima rasti ir kai kurių panašumų. Grybai naudojami patiekalų gardinimui, džiovinti ar pakepinti. Juos vertina vegetarai kaip mėsos pakaitalą. Farmacijoje taip pat galima rasti preparatų, į kurių sudėtį įeina shiitake grybai. Jų išties platus panaudojimas, tad belieka įsisavinti auginimo technologijas, kurios nėra labai sudėtingos. Tačiau reikia žinoti kai kuriuos niuansus, nes šie grybai yra gan įnoringi tiek auginimo, tiek aplinkos sąlygoms, temperatūrai, drėgmei, tad specialių žinių tikrai reikia turėti“, – apie shiitake grybus pasakojo I. Auželienė.

Shiitake grybų auginimo technologija skiriasi nuo pievagrybių. Pasak I. Auželienės, pievagrybių augintojų yra nemažai tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, nes tai vieni paprasčiausiai auginamų grybų. Shiitake grybų auginimas šiek tiek panašus į kreivabudžių – jie auga ant kelmų, rąstelių, tad galima juos auginti pritaikant mišką ar atvirą vietą. Taip pat galima ruošti ir substratą įsigyjant grybieną arba sporas ir auginti specialioje grybinėje. Substratas yra visiškai kitoks nei pievagrybių, nes šiems grybams reikia nemažai celiuliozės ir kitų maisto medžiagų iš medienos. Jie auga panašiai kaip kelmučiai. Ten kur auginami šiitake grybai, neturi būti skersvėjų, nei intensyvios saulės, bet turi būti pakankamai drėgmės. Kiek ir kada šie grybai ims augti, ne visada galima tiksliai pasakyti, mat kartais jie pasirodo jau antraisiais, o kartais tik ketvirtaisiais metais. Lietuvoje tėra vienas kitas shiitake grybų augintojas ir ilgametės praktikos dar nėra.

Facebook komentarai