Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Apleistą žemę užsodino mišku: tai investicija anūkams

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Priimamos paraiškos paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paraiškos  priimamos iki lapkričio 12 dienos.

Užsodinę 3 hektarus, sumanė dar 60 hektarų miško pasodinti

Vilkaviškio rajono ūkininkai Valuckai augina bulves ir grūdines kultūras. Prieš daugiau nei  dešimtmetį pabandę pasisodinti 3 hektarus miško, vėliau nusprendė pasodinti dar 60 hektarų. Tikina, kad tai investicija anūkams.

Jie nedvejodami pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Įgyvendino net tris projektus: vieną – Alvytės Valuckienės žemės valdose ir dar du – jos sūnaus Naurio Valucko žemėje.

„Mišką esame įveisę pagal praėjusio finansinio laikotarpio KPP paramą ir dabar”, – patikina miško projektus kuruojanti Valuckų ūkio vadybininkė Ineta Valuckienė.

Iškart priduria, kad dabar viskas žymiai paprasčiau: reikalavimai paprastesni, o ir nesudėtinga. „Paraišką pateikėme elektroniniu būdu ir viskas tikrai buvo gerai”, – sako ji.

Pirmuosius 3 hektarus miško sodino patys. „Pirmą kartą viską darėme patys. Sodinome savo rankomis, aišku, paprašėme pagalbos draugų, bičiulių, giminaičių. Sodinome geroje, dirbamoje žemėje, šalia namų. Norėjome gyventi miške. Žinoma, projektą parengė miškininkai: kokioje žemėje, kokius medžius geriau sodinti”, – pasakoja ji. Patikina, jog tai buvęs lyg eksperimentas. „Turint laiko, nedidelį plotą galima imtis sodinti ir patiems“, – įsitikinusi ji.

Dabar šiam miškui jau per 10 metų. „Miškas auga, žaliuoja, jau didelis. Šiemet jau pasidžiaugiau laimikiu: savame miške pasigrybavau. Radau ir lepšių, ir paberžių”, – pasidžiaugia Ineta.

Tačiau kai nusprendė sodinti 60 hektarų miško, tuomet jau pasitelkė į pagalbą specialistus: pasisamdė tuo užsiimančią įmonę. Jiems patikėjo ne tik miško sodinimą, bet ir priežiūrą 2 metams. „Įsigijome apleistos valstybinės žemės. Už apleistą žemę reikėjo mokėti didelius mokesčius. Ši žemė buvo apaugusi krūmais, savaiminiais medžiais. Kad paverstum ją dirbama žeme, būtų prireikę didelių investicijų. Paskaičiavome: per didelės sąnaudos tam. Tad nusprendėme, jog geriausia joje pasodinti mišką. Žemę, kuri netinka ūkininkauti, neša nuostolius, geriau užsodinti mišku”, – tikina ji. Pasakoja, jog išvalė, iškapojo krūmynus, paliko tik vertingus medžius, suarė, išdirbo apleistą žemę, taip buvo pasiruošta miškui sodinti.

a

„Dabar jau džiaugiamės. Berželiai, alksniai jau gerokai praaugo žoles, sparčiai stiebiasi, o ir priežiūros reikalauja mažiau, eglaites dar repelentais tepame kiekvieną rudenį. Miškui jau treti metai. Tai puiki investicija anūkams”, – tikina I. Valuckienė. 

„Esame labai patenkinti, kad pasinaudojome parama ir užsodinome apleistą žemę mišku“, – teigia Ineta, pridurdama, jog nereikia mokėti mokesčių už apleistą žemę, kurie tikrai dideli, o ir žemė jau neapaugusi krūmynais: čia kuo puikiausiai auga tvarkingas miškas.

Informacija tiems, kas norėtų įsiveisti mišką

Paramos gali kreiptis: juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise; savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Remiama veikla: miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka), įskaitant pagal Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, paskelbus ekstremalią situaciją, įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodintų sodmenų kiekiui, įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).

Paramos dydis: vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties (atskirų želdinių įkainių lentelė pateikta priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“); miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą (miško želdiniai ir (arba) žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, miško keliai, kvartalinės linijos ir kt.).

Prioritetas – skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.

Priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis „Miško veisimas“ prisideda prie šios tikslinės srities įgyvendinimo – anglies dvideginio absorbavimo ir jo emisijos žemės ūkyje ir miškininkystėje mažinimo.

a

Facebook komentarai