Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Aplinkos taršos situacija Lietuvoje. Ar žemės ūkis yra didysis teršėjas?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Netyla aistros dėl klimato kaitos padarinių ir jų mažinimo Lietuvoje įvedant naujas priemones: apmokestinti automobilius ir kitą techniką, riboti tam tikras veiklas. Kadangi Lietuva laikosi 2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimto Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos, Paryžiaus susitarimo nuostatų, mažinti ŠESD išmetimą ir kitomis priemonėmis prisidėti prie klimato kaitos padarinių švelninimo, turėsime. Tik ar verta kaltinti vieni kitus būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis ir įžvelgti problemas ten kur jų nėra?

Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. Šio tikslo bus siekiama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose sektoriuose (kurą deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė) ES valstybėms narėms bendrai išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 43 proc., o minėtoje sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (transportas, atliekų tvarkymas, žemės ūkis, pastatai ir kt.) – ES lygiu 30 proc., palyginti su 2005 m., nustatant privalomus tikslus atskiroms ES valstybėms narėms. Lietuva iki 2030 m. privalės 9 proc. sumažinti emisijų kiekį ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.

Kokia situacija ŠESD išmetime Lietuvoje matome paveiksle. Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis 2017 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1,7 proc. daugiau nei 2016 m. Daugiausia išmetė transporto (28,1 proc.) ir energetikos (27,3 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkis (21,5 proc.), ketvirtoje – pramonė (18,0 proc.), penktoje – atliekų sektorius (9,2 proc.). ŠESD kiekis didėjo transporto (4,8 proc.), namų ūkių ir komercinių įmonių šildymo (6,9 proc.), fluorintų dujų naudojimo (12,9 proc.) sektoriuose ir išliko beveik toks pat arba sumažėjo kituose sektoriuose. Pagrindinės Lietuvoje išmetamos šiltnamio dujos – anglies dioksidas – sudarė 65,5 proc. viso 2017 m. išmesto kiekio. Gerokai mažiau išmesta metano – 15,9 proc., azoto suboksido – 14,8 proc., fluorintų dujų – 3,7 proc.

LR Aplinkos ministerija Lietuvos ŠESD kiekio prognozių, klimato kaitos politikos ir priemonių ataskaitoje (2019 m.) nurodo, kad ateityje daugiausia ŠESD  išmes į aplinką  elektros ir šilumos gamybos pramonė, energetikos sektorius. Žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos sektorių išmetamos ŠESD kiekiai ateityje mažės (žr. lentelę).

Suprantama, kad įvykdyti įsipareigojimus turės būti visų institucijų, pramonės, mokslo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendros pastangos, išnaudojant kovą su klimato kaita kaip galimybę eko-inovacijoms, konkurencingumo didinimui, ekonominiam augimui ir darbo vietų kūrimui.

Neabejotinai būtini pokyčiai versle. Kol atsakingos valdžios institucijos priima atitinkamus sprendimus, gyventojai taip pat privalo prisidėti keisdami savo įpročius, saugodami aplinką ir tausodami gamtos išteklius. Bioekonomikos vystymas yra viena galimybių sumažinti klimato kaitos padarinius. Žemės ūkio verslas bioekonomikos vystyme yra labai svarbus. Mano vadovaujamo Biokekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai stengiasi, kad Lietuvoje būtų vystomi bioverslai ir Lietuvoje tarša mažėtų.

Pabaigai klausimas: mano šeimos nariai manęs klausia: kas geriau – ar naudoti plastikinius maišelius ir juos perdirbti, ar popierinius maišelius – ir jiems pagaminti kirsti medžius? Koks atsakymas yra teisingas?

 

Facebook komentarai

T Hegvita agro