Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Apsirūpinimas maistu kritinių situacijų atvejais: ko tikėtis Lietuvoje?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Maisto produktų stygius vis labiau koncentruojasi konfliktų paveiktose šalyse ir daro įtaką milijonams žmonių.

Be humanitarinių tragedijų, susijusių su šiais konfliktais, infrastruktūros sunaikinimo, kartu su patekimo į rinką sutrikimais prekės ir paslaugos dažnai tampa pernelyg brangios arba visai nepasiekiamos. Tiek investuotojai, tiek turistai dažnai apleidžia konfliktų paveiktas zonas, o konfliktuojančių šalių susirėmimai priverčia milijonus pabėgėlių bėgti į saugesnes vietas nukentėjusiose šalyse arba per sieną į kaimynines šalis. Dėl to ekonomikos dažnai susitraukia, nestabilumas ir nesaugumas plinta per valstybių sienas, didėja maisto ir mitybos nesaugumas. Pavyzdžiui, maždaug pusė Sirijos ir Jemeno žmonių kenčia nuo didelio maisto trūkumo.

Kariniai konfliktai gali rimtai kelti grėsmę mūsų gebėjimui pasiekti ambicingus darnaus vystymosi tikslus, įskaitant tikslą iki 2025 m. panaikinti badą ir netinkamą mitybą. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Bangladešas, Brazilija, Kinija ir Vietnamas, įrodė, kad įmanoma greitai sumažinti badą ir vaikų nepakankamą mitybą, yra bendra mokslininkų nuomonė, kad šiuos tikslus pasiekti gali būti ypač sunku šalyse, kurias paveikė pilietiniai konfliktai ir politiniai nestabilumai.

Kadangi maisto ir mitybos nesaugumas gali būti ir pilietinio konflikto priežastis, ir pasekmė, nepakankama mityba vis labiau koncentruojasi karinių konfliktų paveiktose šalyse. Šiuo metu itin daug diskusijų sukelia karo Ukrainoje pasekmės apsirūpinimui maistu.

FAO maisto kainų indeksas* (FFPI) 2022 m. vasario mėn. vidutiniškai siekė 140,7 punkto, t. y. 5,3 punkto (3,9 proc.) daugiau nei sausio mėnesį ir net 24,1 punkto (20,7 proc.) daugiau nei prieš metus. FAO nurodo, kad tai naujas visų laikų rekordas, 3,1 punkto viršijantis ankstesnį 2011 m. rekordą.

Vasario mėnesį kilimą lėmė didelis augalinio aliejaus ir pieno produktų kainų subindeksų kilimas. Grūdų ir mėsos kainos taip pat kilo, o cukraus kainų subindeksas mažėjo trečią mėnesį iš eilės.

Ukraina yra viena pagrindinių pasaulyje grūdų ir augalinio aliejaus eksportuotojų. Pagrindiniai šios šalies žemės ūkio eksporto produktai yra kukurūzai ir kviečiai.

2021 metais Ukraina buvo antra pagal dydį grūdų tiekėja Europos Sąjungai ir didelė maisto tiekėja mažas ir vidutines pajamas gaunančioms Azijos ir Afrikos šalims. S&P Global Market Intelligence GTAS Forecasting“ skaičiavimais, 2021 metais į Aziją buvo eksportuota 55,1 % Ukrainos kviečių, o į Afrikos šalis – 40,7 %.

Kuo ilgiau tęsis Rusijos ir Ukrainos konfliktas, tuo daugiau nesaugumo dėl maisto tiekimo jis gali atnešti ne tik Ukrainai ir regionui, bet ir visam pasauliui. Pirmiausia tai atsilieps neturtingoms Afrikos ir Azijos šalims.

Lietuva pilnai apsirūpina pagrindiniais maisto produktais. Žemiau matyti, koks yra Lietuvos apsirūpinimo maisto produktais lygis buvo  2020 m. (LR Žemės ūkio ministerijos informacija).

a

Atsparumo sukrėtimams didinimas yra dar svarbesnis konfliktų paveiktose šalyse nei stabilesnėse šalyse. Tačiau konfliktai taip pat dažnai yra susiję su kitais sukrėtimais, įskaitant stichines nelaimes, epidemijas ir maisto kainų krizes. Nors tokie sukrėtimai kartais gali paaštrinti ar net sukelti pilietinį konfliktą, kiti, pavyzdžiui, maisto kainų kilimas, dažnai yra pilietinio konflikto pasekmė ir patys gali sukelti konfliktus.

Atsparumą šiems sukrėtimams didinanti politika ir intervencijos gali ne tik apriboti konfliktų ir smurto mastą ir gylį visame pasaulyje, bet ir sustiprinti nacionalinio lygmens valdymo sistemas ir institucijas. Todėl šiuo metu pagrindinis tiek Lietuvos, tiek kitų demokratinių šalių tikslas – apsirūpinimas maistu.

Facebook komentarai

bas

a