Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar Lietuvos ūkininkai domisi inovacijomis savo ūkiuose?

Autorius: Agroeta
Ar Lietuvos ūkininkai domisi inovacijomis savo ūkiuose?
Ar Lietuvos ūkininkai domisi inovacijomis savo ūkiuose?
Printer Friendly, PDF & Email

Žinių ekonomikoje inovacijos tampa vienu svarbiausių verslo sėkmės veiksnių. XXI a. išsivysčiusių šalių ekonomika įžengė į žinių ekonomikos etapą, todėl niekas neabejoja inovacijų svarba siekiant ekonomikos augimo.

Besikeičiančios maisto vartojimo tendencijos plečia rinkos, pateikiančios vartotojui aukštos mitybinės vertės, sveikatą stiprinančius ir natūralius maisto produktus, dalį ir didina inovacijų vaidmenį šiuolaikiniame žemės ūkio raidos etape. Ypač svarbios tampa organizacinės inovacijos, padedančios formuoti naujas lokalias maisto produktų rinkas.

Pagrindinė priežastis, verčianti gyvulininkystės ūkius investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) laimėjimų įdiegimą, tai yra diegti inovacijas, didelė konkurencija, sparčiai vykstanti žemės ūkio pažanga, 4 pramonės revoliucijos įtaka, poreikis didinti gamybos apimtis, gamybos efektyvumą, mažinti produkcijos savikainą, didinti produkcijos kokybę.

Ūkiai patys turi pasirūpinti išlaikyti konkurencingumą ir gauti pelną. Vadinasi, jie turi stebėti ir prognozuoti situaciją rinkoje, elgseną pagrindinių ir potencialių konkurentų, naujų mokslinių ir technologinių laimėjimų proveržius, kurie galėtų pakeisti tam tikra kryptimi tuo metu pasiektą rinkos pusiausvyrą.

Siekiant įvertinti Lietuvos ūkininkų požiūrį į inovacijas buvo atliktas anketinis tyrimas. Anketas užpildė  365 ūkininkai.

Buvo atrinkti įvairaus dydžio ūkiai (Pav.), dižioji dalis užsiima gyvulininkyste. Anketiniame tyrime daugiausia ūkių, 21 proc., buvo tie, kurių ekonominis dydis yra 50 - 100 tūkst. Eur. Paklausus, kokiam ūkiui priskiria savo ūkį, didžioji dalis ūkininkų save identifikavo kaip vidutinio dydžio ūkius (63 proc.) ir tik 2 proc. savo ūkį laiko stambiu.

Pastebima tendencija, kad gyvulininkystės verslu užsiima jauni ūkininkai. Net  43 proc. ūkininkų yra iki 40 metų amžiaus. Tai rodo didelį ūkių veiklos potencialą ir inovacijų diegimo perspektyvas. 32 proc. ūkininkų turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kolegijines studijas baigusiųjų ūkininkų dalis yra žymiai mažesnė, tik 21 proc., o profesinio išsilavinimo ūkininkų yra 28 proc.

Ūkių respondentų pasiskirstymas pagal ekonominį dydį

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių ūkių laiko karves ir kitus galvijus ir tik 6 proc. arba 22 ūkiai laiko ir kitokių gyvulių.

Tyrime dalyvavę ūkiai yra labai įvairūs pagal laikomų gyvulių skaičių. Tik nedidelė ūkių dalis - 8 ūkiai laiko tik 1-2 gyvulius. Didžioji dalis ūkių laiko 31-100 gyvulių.

Daugiau nei 150 gyvulių laiko 13 proc. ūkių.

Net 67 proc. ūkių savo veiklą diversifikuoja, tai yra užsiima ne tik gyvulininkyste. 96 proc. tyrime dalyvavusių ūkių užsiima tik pirminiu žemės ūkiu.

95 proc. ūkininkų domisi inovacijomis ir mano, kad inovacijos jų ūkiuose būtinos. Labai svarbiu veiklos veiksniu inovacijas laiko 67 proc. ūkininkų, svarbiu – 30 proc.

Tik labai mažai daliai ūkių inovacijos nerūpi. 256 ūkiuose jau buvo diegtos inovacijos pastarųjų penkerių metų laikotarpyje. Beveik pusėje ūkių buvo įdiegta inovatyvi technika, ketvirtadalyje ūkių – gyvulių laikymo ir šėrimo technologijos.

Pastebima, kad nei vienas ūkis nenaudojo marketinginių inovacijų ir tik labai maža dalis naudojo vadybines ir finansų valdymo inovacijas. Labai svarbu ir tai, kad inovatyvius naujoviškus pašarus taikė tik 10 ūkių. Ūkiuose labai žemas IT technologijų diegimo lygis (1,64 proc.).

Ūkininkai mato inovacijų diegimo perspektyvas ir ateityje. Tokių ūkių yra 88 proc. Tai rodo inovacijų poreikio reikšmingumą. Didžioji dalis ūkių planuoja diegti inovatyvias gyvulių laikymo ir šėrimo technologijas (49 proc.), įsigyti inovatyvios technikos (26 proc.). Tik maža dalis ūkių planuoja ūkiuose naudoti inovatyvius pašarus, nemato poreikio diegti socialines ir IT inovacijas. Inovacijų diegimu ūkininkai siekia padidinti darbo našumą, sumažinti produkcijos gamybos išlaidas, padidinti produkcijos apimtis bei ūkio konkurencingumą. Mažai ūkių tikisi gerinti produkcijos kokybę bei gaminti inovatyvią produkciją.

Ūkininkai įvardijo trikdžius, kurie jiems trukdo diegti inovacijas. Pagrindiniai jų yra finansinių išteklių trūkumas. Tai įvardijo 85 proc. respondentų. Nepaisant trikdžių, ūkininkai pasiruošę skirti lėšų inovacijoms diegti. Net trečdalis jų pasiruošę į inovacijas investuoti 10 -50 tūkst. Eur, o 15 proc. neplanuoja skirti finansinių išteklių inovacijoms visai.
Beveik pusė ūkininkų dalyvautų inovacijų diegime kartu su mokslo institucijomis, o trečdalis dar neapsisprendę ar dalyvautų inovacijų diegime kartu su mokslo institucijoms.

Šio tyrimo rezultatai labai aiškiai rodo kur link turėtų būti orientuojama žemės ūkio politika Lietuvoje, kad kaimas neišsivaikščiotų ir žemės ūkio produkcijos gamintojai gebėtų gaminti aukštos pridėtinės vertės ir išsikirtinės kokybės produktus.

prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ,
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos
Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė

Facebook komentarai