Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar pagrįstai ekonomistai ir politologai mėto akmenis į žemės ūkį?

Autorius: Agroeta
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Kai kurie politologai ir ekonomistai pastarosiomis dienomis kritikuoja Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, kad ūkininkai jam svarbesni nei šalies ekonomika, nes Lietuvai pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemės ūkio verslui. 2021 m. jos sudarys 178 Eur už hektarą, o 2022 m. pakils iki 200 Eur už hektarą ir toliau didės kol 2027 m. pasieks 215 Eur už hektarą.

Ar ši kritika pagrįsta? Ko gero, ne visai. Manyčiau, atėjo laikas visiems žiūrėti į žemės ūkio verslą kaip varančiąją jėgą kitiems verslams, o ne tik kaip į atskirą verslo sektorių. Juk žemės ūkis yra pagrindinis žaliavų tiekėjas maisto, gėrimų pramonei, netgi daliai vaistų pramonės. Žemės ūkiui aptarnauti dirba didelė dalis paslaugų ir prekybos sektoriaus. Bioekonomikos plėtros galimybių studijoje atlikti skaičiavimai rodo, kad biomasės gamybos (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) ir jos perdirbimo sektoriai, neskaičiuojant jų indėlio į kitus (transporto, prekybos ir pan.) sektorius, sukuria beveik 4,7 mlrd. eurų bendrosios pridėtinės vertės ir sudaro 12,8 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Šiuose sektoriuose dirba 234,4 tūkst. darbuotojų arba 17,6 proc. visų šalies dirbančiųjų ir juose yra pagaminama produkcijos eksportui už beveik 9,9 mlrd. eurų, kas sudaro apie 44 proc. viso Lietuvos prekių eksporto.

Pasaulyje šiuo metu itin akcentuojami aplinkai draugiški medienos, tekstilės ir chemijos pramonės produktai, pagaminti iš biologinės kilmės žaliavų, biodujų ir biodegalų poreikio didėjimas, ekologiško ir funkcionalaus maisto vartojimo didėjimas ir kiti žemės ūkyje sukuriami produktai. Žvelgiant giliau, Lietuvos politologų akcentuojamos skaitmenizacijos ir žaliosios ekonomikos sritys taip pat betarpiškai susiję su inovatyviu žemės ūkiu.

Skaitmenizacijos progresas nevyksta atskirai nuo kitų verslų progreso. Kaip teigia užsienio mokslininkų tyrimai, žemės ūkis yra vienas greičiausiai skaitmenizacijos technologijas diegiantis verslas. Gyvulių, augalų internetas, dronų, robotų naudojimas šiame versle jau yra įprasta praktika. Tad ar galima įvertinti kas svarbiau – skaitmenizacija ar žemės ūkio verslas?

Žaliosios ekonomikos vystymas taip pat betarpiškai susijęs su tvariu žemės ūkiu.  Bioenergetika, biotechnologijų pagrindu sukurti aplinkai draugiški produktai – žaliosios ekonomikos pagrindas.

Norint patenkinti augančio planetos gyventojų skaičiaus, kuris, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimais, 2050 m. turėtų pasiekti 9,7 milijardo, poreikius, reikia didinti maisto produktų gamybą. Tai didina žemės ūkio verslo vaidmenį ir kartu kelia naujus iššūkius: kaip tai įgyvendinti, nedidinant aplinkos taršos ir prisidedant prie klimato kaitos pasekmių švelninimo.

Todėl parama žemės ūkiui, matyt, teikiama ne veltui. O ji Lietuvos ūkininkams lyginant su kitomis ES šalimis šiuo metu ne tokia ir didelė (žr. paveikslą). 

a

Taigi  ekonomistams ir politologams reikėtų turėti daugiau argumentų, „mėtant akmenis“ į žemės ūkio verslą. Lietuvoje dažnai mėgstama kalbėti neturint skaičiais ar kitais įrodymais grįstų faktų.

Ir pabaigai vienas faktas. „Forbes“ nurodė, kad 2017 m. pasaulyje pirmą kartą buvo užaugintas ir nuimtas derlius visiškai be jokio žmogaus tiesioginio fizinio darbo, tai yra, į tą pasėlių lauką niekada nebuvo įžengęs žmogus“. Tad ar galime teigti, kad žemės ūkio verslas nepažangus, netaiko skaitmeninių technologijų?

Facebook komentarai