Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ar tikrai ginčijamės dėl teisingų sprendimų?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvoje intensyviai diskutuojame kiek dyzelino lengvatiniu akcizo tarifu reikia skirti žemės ūkiui. Svarstome, ar tikrai žemės ūkio verslas yra išlaikytiniai, ar ūkininkai moka  mokesčių pakankamai ar nepakankamai. Bet ar tikrai šios problemos yra esminės? Ar tikrai nereikia kokybiškai naujo požiūrio į žemės ūkį ir jo svarbą?

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, prieš dvejus metus garsiai šaukusi, kad bioekonomika yra Lietuvos ateitis, staiga pakeitė poziciją ir dabar tvirtina, kad Lietuvą išgelbės finansinių technologijų įmonės („FinTech“), nes siekiama tapti regioniniu centru Europoje. Tai grindžiama skaičiais – Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje veikė apie 170 „FinTech“ įmonių – 45 proc. daugiau, nei 2017 m. pabaigoje, kai jų buvo 117.

Dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo 700 – iki 2 600 dirbančiųjų, rodo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir startuolių centro „Rise Vilnius“ parengta „FinTech“ sektoriaus 2018 m. rinkos apžvalga. Pokytis nemažas, jeigu skaičiuosime procentais. Bet jeigu vertinsime, kiek šiame sektoriuje dirbančiųjų – tai ne taip jau ir daug…

Netikiu, kad „FinTech“ išgelbės Lietuvą. Kol mes diskutuojame sau įdomiomis temomis, kitos Europos šalys parengė bioekonomikos plėtros strategijas ir sėkmingai jas įgyvendina. Žemės ūkis čia griežia pirmuoju smuiku.

Bioekonomika yra esminis Europos Sąjungos ekonomikos veikimo ir sėkmės elementas – jos apyvarta siekia jau dabar 2,3 trilijono eurų ir šioje srityje dirba 8,2 proc. ES darbo jėgos. Išplėtojus tvarią Europos bioekonomiką, būtų sukurta darbo vietų, visų pirma pakrančių ir kaimo vietovėse, nes vietos bioekonomikoje aktyviau dalyvautų pirminiai gamintojai. Atlikti skaičiavimai rodo, kad iki 2030 m. biopramonės sektoriuose galėtų būti sukurta milijonas naujų darbo vietų.

Kitas aspektas – tvari bioekonomika yra žiedinės ekonomikos atsinaujinančiųjų išteklių segmentas. Ji gali biologines atliekas, liekanas ir atmatas paversti vertingais ištekliais ir sukurti inovacijų bei paskatų, leisiančių mažmenininkams ir vartotojams iki 2030 m. maisto atliekų kiekį sumažinti 50 proc.

Pavyzdžiui, gyvulininkystės sektoriuje inovacijos leidžia vis daugiau maisto atliekų saugiai perdirbti į gyvulių pašarus, jei tai daroma laikantis taisyklių ir teisinių reikalavimų.

Pasaulio ekonomikos forumas šiuo metu remia perėjimą prie žemės ūkio perėjimo 21 valstybėje per savo iniciatyvą „Nauja žemės ūkio vizija“. Ši iniciatyva remia „inovacijų ekosistemas“, kad būtų galima pertvarkyti maisto sistemas, paremtas „12 transformuojančių technologijų“.

Šioje įsivaizduojamoje ateityje naujos kartos biotechnologijos iš naujo sukurs augalus ir gyvūnus. Tikslusis ūkininkavimas leis optimizuoti vandens ir pesticidų naudojimą. Pasaulinės maisto sistemos, gamindamos sintetinius maisto produktus individualiems poreikiams, priklausys nuo intelektualių robotų, „blockchain“ ir daiktų interneto.  Aplikosaugos problemos bus sprendžiamos greičiau ir efektyviau.

Tikiu, kad Lietuva taip pat gali vystyti bioekonomiką ir būti lydere gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus iš žemės ūkyje išaugintų žaliavų. Tik reikia šį verslą teisinga linkme nukreipti.

Ir pabaigai – paradoksas: ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius,  išmetęs iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų bioekonomiką, paskirtas EK komisaru, atsakingu už aplinkosaugą ir vandenynus.  O juk bioekonomika ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai.

Facebook komentarai

T Hegvita agro