Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Astrida Miceikienė: regionų tuštėjimo metas

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu netyla diskusijos dėl gyventojų skaičiaus regionuose mažėjimo, didesnio nei didžiuosiuose miestuose nedarbo, mažesnių pajamų. Regioninė politika yra viena iš pagrindinių problemų Lietuvoje, kurios netinkamas įgyvendinimas turi įtakos ir tam, kad jaunimas nepasilieka čia dirbti ir gyventi, verslo apimtys regionuose mažėja, socialinės problemos gilėja.

Valdžia deklaruoja, kad planuodama ir įgyvendindama nacionalinės regioninės politikos priemones Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija siekia darnaus visų šalies teritorijų vystymo, investicijomis į mažus ir vidutinius miestus, ypač esančius atokesniuose regionuose, siekiama užtikrinti kokybišką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, būtiną sprendžiant demografines problemas, išlaikant kvalifikuotą darbo jėgą (užtikrinančią bazinių ekonomikos sektorių vystymo galimybes ateityje) ir išnaudojant miestų traukos centrų potencialą investicinės aplinkos gerėjimui ir naujų darbo vietų kūrimui (pritaikant esamas ar kuriant naujas miestų viešąsias erdves), gerinant šių miestų ir aplinkinių teritorijų gyventojų judumo galimybes.

Tačiau faktai rodo ką kita. Jaunimas bėga iš regionų, abiturientai regionuose prasčiau išlaiko egzaminus, neturi galimybių studijuoti, todėl pasirenka emigraciją.  Regionuose reikalingų specialistų ir verslo kūrėjų mažėja, regionai tuštėja.  Šių metų abiturientų egzaminų laikymo rezultatai rodo tą patį. Kur link einame tokia politika?

Regioninė politika visų pirma susijusi su finansiniais ištekliais. Pagrindinis savivaldybių pajamų šaltinis – gyventojų pajamų ir turto (žemės, nekilnojamojo turto) mokesčiai. Regioninių savivaldybių pajamų struktūra pateikta 1 pav.

Kaip matome iš šio paveikslo, didžioji dalis pajamų surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio. Kadangi darbingo amžiaus gyventojų skaičius regionuose mažėja, pajamos iš šio mokesčio mažėja taip pat. To pasekmė, kad šiuo metu Lietuvoje yra trys savivaldybės, kuriose surinktu gyventojų pajamų mokesčiu remiamos regioninės – kaimiškosios savivaldybės.

Dabartinis tarpbiudžetinis lėšų perskirstymo mechanizmas per menkai skatina regionines savivaldybes ieškoti savarankiškų savo ekonominės, finansinės ir socialinės padėties gerinimo būdų. Trūksta kompleksinio požiūrio į regionų problemų sprendimą.

Lietuvos regioninės politikos Baltojoje knygoje rašoma, jog reikia atrasti Lietuvos regionų specifiškumą ir atskleisti jų stiprybes, remiant profesinio mokymo bei aukštojo mokslo tobulinimo iniciatyvas, verslo plėtros bei kitas priemones ir formuoti regiono identitetą, pasitelkus į pagalbą kūrybišką vietokūrą ir sudaryti geriausias sąlygas savivaldybėms gerinti savo ekonominę aplinką.

Keliu klausimą – kas tai turi padaryti?

Facebook komentarai

T Hegvita agro