Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Aštrina konkurenciją tarp derliaus supirkėjų, planuose – sava gamykla

Autorius: Laima UŽUPĖ
Šiemet laukiama gražaus derliaus.
Šiemet laukiama gražaus derliaus.
Printer Friendly, PDF & Email

Klestint augalininkystei ir mūsų šalyje užauginant gerokai daugiau grūdinių kultūrų, nei čia sunaudojama, pastaraisiais metais grūdų supirkėjai aktyviai ieško naujų rinkų užsienyje. Konkurenciją tarp elevatorių žada paaštrinti aktyviai veikiantys žemės ūkio kooperatyvai, jų planuose – pirmoji Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvams priklausanti grūdų perdirbimo gamykla. 

Sieks kurti pridėtinę vertę

„Esame nusprendę, kad tai yra vienas pagrindinių mūsų tikslų, – sako Erikas Butnoris, aštuonis žemės ūkio kooperatyvus vienijančio kooperatyvo „Lagrenas“ administracijos vadovas. – Turime planus, diskutuojame, atliekame galimybių studiją. Konsultuojamės su Lietuvos mokslininkais, ką galėtume gaminti.“   

Pernai įsikūręs „Lagrenas“ prisistato kaip „kooperatyvų kooperatyvas“, jungiantis daugiau nei 250 Lietuvos žemės ūkių, užtikrinantis geriausias sąlygas nariams įsigyti augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas ir konsultuojantis juos tiekimo ir realizacijos klausimais.

„Lagreno“ atstovo teigimu, realūs gamyklos kūrimo darbai „turėtų pasimatyti per tris – ketverius metus“. Atsižvelgiant į logistiką ir į atstumus nuo kooperatyvų, manoma, kad  būtų tikslingiausia gamyklą įkurti Radviliškio ar Kėdainių rajone. 

Šiuo metu „Lagrenas“ vienija „Radviliškio aruodą“, „Panevėžio aruodą“, „Šiaurės aruodą“, „Jukagros“, „Joniškio aruodą“, „Viduklę“, „Pienas LT“, „Šiaulių aruodą“, o artimiausiais metais planuoja sujungti visus grūdų augintojus vienijančius Lietuvos žemės ūkio kooperatyvus.

Įkurti didelę perdirbimo gamyklą vienam kooperatyvui būtų neįveikiamas uždavinys, o susibūrę po „Lagreno“ „stogu“ jie puoselėja toli siekiančius planus.

„Ne tik dirbsime, bet ir perdirbsime, kursime pridėtinę vertę, kad nereikėtų derliaus eksportuoti“, – sako ŽŪK „Šiaurės aruodai“ valdybos pirmininkas Aurimas Garlauskas. Jis įsitikinęs, kad „kooperatyvo nauda vienareikšmiškai didelė“: „Didiesiems ūkininkams galbūt patogu dirbti  tiesiogiai su derliaus supirkėjais, perdirbėjais, bet turintiems apie 100 hektarų – tik į kooperatyvą, perspektyvus tik kooperuotas ūkis“.

„Kooperacija yra žymiai plačiau nei pirkimas ir pardavimas, ji orientuota į ilgalaikį strateginį  investavimą ir didesnės vertės kūrimą ilgalaikėje perspektyvoje. Manau, kad mūsų ateitis graži, dirbame jausdami pareigą ir atsakomybę“, – sako ŽŪK „Joniškio aruodas” vadovė Jurita Zubauskienė. 

Bendras „Lagreno“ narių dirbamas žemės plotas didesnis nei 96 tūkst. hektarų, bendra kooperatyvų metinė apyvarta siekia daugiau nei 150 mln. eurų, o užaugintos produkcijos realizuojama daugiau nei 400 tūkst. tonų.

„Lagreno“ vadovas pripažįsta, kad nepritraukus investicijų įgyvendinti planus būtų  neįmanoma: „Tai reikės daryti ir bent šiame etape tikrai planuojame jas pritraukti“.

Skatindamas kooperaciją Seimas neseniai priėmė įstatymo pakeitimus, kurie turėtų palengvinti kooperacijos plėtrą.

Leido atsisakyti klasikinio kooperacijos supratimo 

Šiemet birželio pabaigoje Seimui priėmus daug diskusijų sukėlusius Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimus, tarp jų ir nuostatą, naujai reglamentuojančią kooperatinės bendrovės narių teises balsuojant, jau nuo šių metų lapkričio įsigaliosianti naujovė pakeis klasikinį kooperacijos supratimą, kad vienas narys gali turėti vieną balsą nepaisant pajaus dydžio.

Priimtos naujos įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad Kooperatinės bendrovės narys turi teisę: balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio, arba kooperatinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad nario turimų balsų skaičius nustatomas pagal jo dalyvavimą kooperatinės bendrovės veikloje (apyvartą), išskyrus kapitalo investicijas (pajinius įnašus), ir nustatyta tokio balsų skaičiavimo tvarka – vienam nariui gali būti skiriami ne daugiau kaip 5 balsai, tačiau ne daugiau kaip 20 procentų visų balsų, o kooperatinės bendrovės, kurios daugiau kaip pusę visų narių sudaro kooperatinės bendrovės, nariui – ne daugiau kaip 30 procentų visų balsų. 

Beje, Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo atkreipusi dėmesį, kad priėmus naują nuostatą, pagal kurią vienas narys gali turėti daugiau balsų, gali susidaryti situacijos, kai didesni pagal apyvartas kooperatinės bendrovės nariai galės diskriminuoti mažesnius narius priimdami sprendimus dėl pelno, dividendų, atsiskaitymo su palikusiais bendrovę nariais ir pan.

Siekiant, kad kooperatyvams būtų lengviau pritraukti investicijas, darbo grupė, kurią sudaro ŽŪM, žemdirbių savivaldos, mokslo ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai, siūlo ir daugiau naujovių.

Jos nariai tikisi, kad Seimo rudens sesijoje bus  įteisinti komanditiniai kooperatyvų nariai, tai yra, tokie nariai, kurie, neturėdami tikrojo narystės statuso gali būti pakviesti prisidėti vykdant investicinius kooperatyvų projektus. Manoma, kad tokiu investuotoju galėtų būti ir valstybė.

Facebook komentarai