Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ateitį sieja tik su kaimu

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Tėvas ir sūnus Danielius ir Marius Žymantai kartu dirba apie 1000 hektarų žemės, augina grūdines ir ankštines kultūras. Asmeninės nuotr.
Tėvas ir sūnus Danielius ir Marius Žymantai kartu dirba apie 1000 hektarų žemės, augina grūdines ir ankštines kultūras. Asmeninės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kai Mariui Žymantui iš Lykšilio (Kelmės raj.) buvo vos šešeri metai, berniukas neprašomas ropšdavosi į tėvo Danieliaus traktorių ir ragindavo jį dirbti. Tėvui susirgus ir atgulus ant operacinio stalo, trylikametis Marius visus laukus apsėjo. Todėl nenuostabu, kad užaugęs ir iš tėvo gavęs dovanų 60 hektarų žemės, nuo 2005-ųjų Marius Žymantas ūkininkauja savarankiškai. O kartu su tėvo ūkiu susidarytų  beveik 1000 hektarų plotas, kuriame auginamos grūdinės, ankštinės kultūros, rapsai.

„Savo ateities niekur kitur, kaip kaime, neįsivaizduoju“, – tvirtino kaimą ir žemę pamilęs jaunas vyras.

Nuo 60 hektarų iki 600 hektarų

Lykšiliškis ūkininkas Marius Žymantas, 2005–aisiais pradėjęs savarankiškai ūkininkauti – dirbti tėvo dovanotus 60 hektarų žemės – dabar plotus padidino dešimčia kartų. 600 hektarų auginami daugiausia kviečiai, kiti javai, rapsai, dėl sėjomainos – ankštinės kultūros (pupos, žirniai).

„Kuo didesnis ūkis, tuo ir problemų daugiau. Kai ūkis buvo mažesnis, sunkiau buvo išsiversti finansiškai. Lietuvoje „mažiukams“, jokia paslaptis, labai sunku išgyventi. Kartu su tėvu turime apie 1000 hektarų, vienas kitam visu kuo padedame. Taip ūkininkauti paprasčiau. Tik darbas darbą veja, ir, atrodo, kad visuomet laiko trūksta“, – apie ūkininkavimo ypatumus pasakojo M. Žymantas.

Ūkininkas sakė, jog po žiemos beveik visi pasėliai gerai atrodo, ir dabar neblogai auga tiek kviečiai, tiek rapsai. Vasarinių kultūrų derlius, Mariaus Žymanto teigimu, visuomet būna šiek tiek prastesnis negu žieminių. Bet labai daug ir nuo gamtos, ne vien nuo ūkininko įdirbio, rūpesčio, priklauso. 

M. Žymantas tvirtino labai pajautęs ir europinę paramą. Pagal įvairias priemones ūkyje atsirado traktorius, sėjamoji, plūgas, prikabinamas purkštuvas ir mineralinių trąšų barstytuvas, podirvio purentuvas, skutiklis, sraigtinis transporteris. Ūkyje labai reikalingas ir arimo volas–tankintuvas, prikabinamasis sunkusis volas su lygintuvu, trąšų barstomoji. Žymantai yra įsirengę stacionarią šiluminę grūdų džiovyklą.

„Viską ne iš karto įsigijome. Bet dabar ūkininkauti dėl technikos rūpesčių nekyla. Kadangi ūkis nemažas, tenka samdyti porą darbuotojų. Esu ir jais patenkintas, darbo nebijo“, – džiaugėsi Marius Žymantas.    

Prie žemės – kelios kartos

Žymantų bendrystė su žeme tęsiasi nuo senų laikų.

Mariaus Žymanto prosenelis, tėvo Danieliaus tėvas buvo savanoris, už savanorystę prie Smetonos gavęs žemės. Lykšilyje tebestovi prosenelio statyta trobelė.

Ūkininkavo ir tebeūkininkauja ir Danielius Žymantas. Jo pėdomis pasekė ir sūnus Marius, tėvui dėkojantis už begalę naudingų patarimų, nuo mažumės įgytą praktiką ir įskiepytą meilę žemei.  

M. Žymantas pasakojo, jog ir ateityje neketina užsiimti kokia nors kita žemės ūkio šaka, pavyzdžiui, gyvulininkyste.

„Mūsų žemės yra derlingos, našios, būtų netikslinga laikyti pievas, ganyklas ir karves ar mėsinius galvijus. Tokiose žemėse turi augti javai. Metų būta visokiausių, bet dažniausiai iš hektaro byra daugiau negu vidutiniškai grūdų“, – tvirtino ūkininkas.

Nors abu Žymantai savo ūkiu rūpinasi dėl savęs, o ne dėl apžiūrų ar konkursų, prieš septynetą metų Marius Žymantas pelnė Kelmės rajono „Jaunojo ūkininko“ vardą. „Įvertinimas įpareigojo“, – sakė taupus žodžiams ūkininkas Marius.

Facebook komentarai