Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Atverti „Inovacijų vartai“: žemės ūkio žinios ir inovacijos agroverslo plėtrai

Autorius: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Printer Friendly, PDF & Email

Naujausios technologijos padeda viso pasaulio ūkininkams mokslu grįstais sprendimais didinti našumą ir derliaus apimtis, tačiau, vykstant daugybei su žemės ūkių susijusių inovacijų diegimo projektų, susipažinti su visais atradimais ir jais pasinaudoti – nemenkas iššūkis. Todėl Europos ir pasaulio inovacijų kūrimo, diegimo ir sklaidos procesuose sparčiai pereinama prie interaktyvaus inovacijų diegimo modelio, kai ūkininkai, mokslininkai ir konsultantai drauge dalyvauja visame inovacijos kūrimo ir bandymų procese. Lietuva – ne išimtis.

Prieš 4-erius metus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) drauge su pagrindinėmis šalies žemės ūkio mokslo, studijų institucijomis ir žemės ūkio eksperimentinę veiklą vykdančiais ūkiais įkūrė Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupę ir pasiryžo įgyvendinti projektą „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centras „Inovacijų vartai“, kurio rezultatai pristatyti lapkričio pabaigoje LŽŪKT mokymų centre „Agroakademija“ surengtoje konferencijoje.

1

Renginyje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų, Žemės ūkio ministerijos, verslo, mokslo ir studijų, žemdirbiškų organizacijų atstovai, projekto partneriai, LŽŪKT specialistai, konsultantai ir iš visos šalies suvažiavę žemdirbiai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius pabrėžė, kad inovacijos – svarbios Lietuvai. Vis daugiau žemės ūkio paslaugų skaitmeninamos. Kitu programavimo laikotarpiu lietuviai bus pirmieji ES deklaruodami pasėlius elektroniniu būdu, patikros taip pat bus nuotolinės, tačiau reikia dirbti visiems kartu ir mažinti biurokratinį aparatą.

VDU ŽUA vicekanclerė Jurgita Baranauskienė kalbėjo, kad žemės ūkio srities mokslas pasiruošęs ir toliau bendradarbiauti įgyvendinant EIP projektus, kurie Lietuvoje įgauna pagreitį. Jau sėkmingai baigiami pirmieji projektai, pradėti 2015 m., kur drauge dirbo žemdirbiai, mokslas ir konsultantai, tokie projektai kaip „Konkurencingas ūkis“, „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“: „Su Konsultavimo tarnyba puikiai bendradarbiaujame. Nereikia įtikinėti, kad inovacijos labai svarbios. Džiugu, kad ir žemdirbiai joms atviri“, – teigė ji.

LAMMC  direktorius dr. Gintaras Brazauskas sakė, kad mokslo bendruomenei aktualu, jog žinios neliktų tik akademinėje visuomenėje. Tik įdiegtos žinios tampa inovacijomis, todėl labai svarbus trišalė lygiavertė partnerystė: ūkis, konsultavimas ir mokslas.

LŽŪBA direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas teigė, kad bendrovės labai gerai suvokia inovacijų naudą, o jų diegimo atžvilgiu Lietuvoje pirmauja. Vis tik, anot jo, prieš Lietuvoje diegiant inovacijas reikėtų atidžiai jas atsirinkti, įvertinti riziką ir naudą: „Juk kai vykstame į egzotinę šalį taip pat pasiskiepijame, taip ir su inovacijomis. Manau, kad „Inovacijų vartai“ bus tas šliuzas, kuris peržiūrės, įvertins ir siūlys naudotis tik tomis inovacijomis, kurios naudingos Lietuvai“.

Po 2020 metų: žinios, inovacijos ir skaitmeninimas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse

Konferencijos dalyvius sveikinęs LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis pabrėžė, kad pasaulio socialinius, ekonominius, klimato kaitos iššūkius galima išspęsti su mažesniais resursais siekiant daugiau. Mokslas – pagrindinis inovacijos šaltinis, tačiau viską pagreitino skaitmeninimas, ūkininkai taip pat neblogai pažengę informacinių technologijų srityje, patys suranda techninių sprendimų, galinčių padėti gamyboje. 

Anot direktoriaus, Konsultavimo tarnyba nesiima spręsti visų su žemės ūkiu susijusių problemų, tačiau ji turi padėti ūkininkams rasti atsakymus dėl tiksliojo ūkininkavimo, ypač dėl tiksliojo tręšimo, dirvožemio išsaugojimo. Naujuoju programavimo laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas žinių ir inovacinių sistemų plėtrai (įkurta 1 200 EIP veiklos grupių), tad svarbus vaidmuo teks visoms ES šalių konsultavimo tarnyboms.

2

„Siekdamos, kad konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turės įtraukti konsultantus į AKIS (žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas, lietuviškai dar vadinama ŽŪŽIS), kad šie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją. Toks konsultavimo paslaugų gerinimas yra ambicingas iššūkis ne tik mums, bet ir kitoms ES šalių konsultavimo tarnyboms. Konsultavimo tarnybos specialistai ne vienus metus dalyvauja Horizon 2020,  SCAR AKIS veikloje. Paskutiniame SCAR AKIS posėdyje, vykusiame Žemės ūkio akademijoje, buvo pristatytas projektas „Inovacijų vartai“ ir sulaukė puikių atsiliepimų“, – sakė dr. Edvardas Makelis.

Po 2020 m. kiekviena ES šalis turės būti pasirengusi Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS). Ją trumpai konferencijoje pristatė ŽŪM Mokslo ir inovacijų skyriaus specialistė Vaida Jankauskaitė. Anot pranešėjos, 2021–2027 m. ŽŪŽIS strateginiame plane numatyta stiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų ir praktikos, skatinti interaktyvias inovacijas, stiprinti ūkių konsultavimo paslaugas bei remti žemės ūkio skaitmeninimą. EIP projektams numatyta skirti 200 tūkst. Eur.

3

„Ministerija labai džiaugiasi sėkmingai užbaigtu „Inovacijų vartų“ projektu. Tai vienas pirmųjų EIP projektų, kurio rezultatai naudingi visos Lietuvos ūkiams. Apie jį Europoje tikrai sužinos“, –  sakė ŽŪM Mokslo ir inovacijų skyriaus specialistė Vaida Jankauskaitė.

Inovatyvaus centro idėja

LŽŪKT Plėtros padalinio vadovo Rimtauto Petraičio teigimu, ES mastu planuojama įgyvendinti daugybę su žemės ūkiu susijusių inovacijų diegimo projektų, o žinių rinkoje – begalė informacijos, tad susipažinti su visais atradimais ir jais pasinaudoti savo šalyje – didžiausias iššūkis ir konsultantams, ir mokslininkams, kuriems teks apdoroti nemažą kiekį naujos informacijos. Galbūt dėl to Lietuvoje inovacijos diegiamos labai lėtai, praeina dešimtmetis ar daugiau. Be to, reikalinga tobulinti ir Lietuvoje veikiančią žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą, plėsti inovacijų kūrimui ir sklaidai reikalingą infrastruktūrą, atrasti naujus mokslo, konsultavimo ir žemės ūkio gamybos bendradarbiavimo metodus.

Tai, pasak R. Petraičio, parodė prieš keletą metų Europos Komisijos užsakymu atlikta ES šalių žemdirbių konsultavimo sistemų studija. Rezultatai atskleidė, kad Lietuvos konsultavimo sistema ES mastu yra gana stipri, bet labai nevienalytė, nekoordinuota, ypač kalbant apie taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymą, jų rezultatų perdavimą žemės ūkio specialistams ir konsultantams, demonstravimą ir pritaikymą ūkiuose.

4

„Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis ėmėsi iniciatyvos – apjungti svarbiausias Lietuvos žemės ūkio mokslo, studijų institucijas, valstybės valdomus eksperimentinius mokomuosius bandymų ūkius, atsakingus Žemės ūkio ministerijos darbuotojus į iniciatyvinę grupę, kuri ieškotų reikiamų sprendimų. Džiugu, kad ši iniciatyva buvo paremta visų suinteresuotųjų šalių ir palaipsniui išaugo į Europos inovacijų partnerystės veiklos grupę, kuri parengė ir įgyvendino „Inovacijų vartų“ projektą,“ – apie inovatyvaus centro idėjos gimimą pasakoja projekto vadovas Rimtautas Petraitis.

Anksčiau diegiant inovacijas, buvo pasitelkiamas dabar jau atsisakomas linijinis modelis: mokslas savo nuožiūra sukurdavo inovaciją, kurią perimdavo konsultavimas, o tik po to ji perduodama ūkiams. Tokiu būdu sukurtos inovacijos dažnai neatitikdavo realaus ūkių poreikio, o konsultantai, nedalyvaudami inovacijos kūrimo procese, nežinodavo visų inovacijų subtilybių. Kuriant inovaciją interaktyviuoju metodu, ūkiai, konsultavimas ir mokslas lygiaverčiai bendradarbiauja apjungdami naujausias žinias, spręsdami žemdirbiams kylančias problemas, kurdami naujus sprendimo modelius ir būdus, diegdami inovatyvias technologijas natūraliomis gamybos sąlygomis.

„Viena pagrindinių problemų, kurią norėta išspręsti įgyvendinant „Inovacijų vartus“ – turėti stabilią, nuolat veikiančią, koordinuotą sistemą su šiuolaikiška infrastruktūra ir kompetentingais darbuotojais, kuri operatyviai, kokybiškai ir nebrangiai padėtų spręsti ūkiuose kylančias problemas – teikiant moksliniais tyrimais ir geriausia praktika grįstas paslaugas, ugdant žemdirbių kompetencijas, diegiant inovatyvias žemdirbystės technologijas ūkiuose“, – sakė Rimtautas Petraitis.

Pagal veiklos sritis projektas apima gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės, aplinkosaugos ir kitas žemės ūkio gamybos tematikas bei sektorius. Centrą „Inovacijų vartai“ sudaro Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras su technologijų demonstravimo paviljonu, Taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatų informacinė sistema TITRIS ir Inovacijų paramos tarnyba.

5

Inovacijų paramos tarnyba (IPT) – LŽŪKT struktūrinis vienetas. „Ji rinks, kaups, sistemins informaciją apie reikalingas ir jau sukurtas inovacijas, organizuos bendradarbiavimo ir projektines veiklas, inicijuos inovacijų projektų paraiškų teikimą ir dalyvaus juos įgyvendinant, administruos projektus, koordinuos išbandytų projektų, įdiegtų inovacijų sklaidą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą“, – pagrindines IPT funkcijas pristatė jos vadovė dr. Gintarė Kučinskienė. – „Ūkininkai galės kreiptis į mus išreikšdami poreikį ieškoti sprendimo jų aktualiai problemai“.

LŽŪKT sukūrė pirmąją skaitmeninę inovacijų duomenų platformą

Projekto partneriai – eksperimentiniai, mokomieji ir bandymų ūkiai, prieš pradedant inovacijas  plačiai naudoti komercinėje žemės ūkio gamyboje, jas pagal vykdomas sritis įdiegs savo ūkiuose. Tai sudarys sąlygas pigiau, operatyviau ir tiksliau išbandyti ir įvertinti sukurtų inovacijų, technologijų ar atliktų tyrimų rezultatų technologinę ir ekonominę naudą gamybinėmis sąlygomis.

Eksperimentinių ūkių išbandytų technologijų ar įrenginių įdiegimo rezultatų analizės, rekomendacijos bus perduodamos į Taikomųjų inovacijų tyrimų rezultatų informacinę sistemą TITRIS – www.titris.lzukt.lt . Tai nemokama internetinė dvikalbė (lietuvių ir anglų k.) informacinė sistema.

Ją kurdami, LŽŪKT specialistai siekė pateikti ūkininkaujantiems naudingą informaciją apie taikomųjų nekomercinių inovacijų tyrimų rezultatus ar sukurtas ir praktikoje išbandytas inovacijas Lietuvos ir užsienio žemės ūkio sektoriuose. Visa ūkininkavimui naudinga informacija drauge su moksliniu inovacijų techniniu išpildymu pateikiama sistemiškai, aiškiai ir suprantamai, suskirstant į kategorijas pagal atitinkamas sritis.

TITRIS sistemoje inovacijas galės skelbti ir mokslininkai, ir žemės ūkio praktikai. Jų aiškumą, naujumą, pritaikomumą ir aktualumą vertins kompetentingi LŽŪKT specialistai. Planuojama organizuoti ir praktinius, teorinius seminarus, lauko dienas, konsultuoti su inovacijomis susijusiais klausimais.

6

UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinio vadovas Rimantas Kairys pristatė projekto metu įsigytų technologinių įrenginių įdiegimo rezultatų analizę ir pritaikytas naujas technologijas, kurios prisidės prie avininkystės plėtros šalyje. Visi duomenys perduoti ir skelbiami http://www.titris.lzukt.lt.

 

7

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai parengė Ūkių inovatyvumo vertinimo metodiką. Ją pristatydamas, doc. dr. Rolandas Drejeris teigė, kad diegdamas inovacijas ūkininkas visuomet rizikuoja. Inovatyvumas tiesiogiai kyla iš žmogaus žinių, noro jas kaupti ir tada savaip interpretuoti inovacijų pavidalu: „Tobulinimasis – ūkio gerų rezultatų pamatas. Ne technika, o žmonės lemia inovatyvumą“.

Įkurtas Tiksliojo ūkininkavimo kompetencijų centras ir technologijų demonstravimo paviljonas

8

Technologijų demonstravimo paviljono atidarymas. Iš kairės: LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto direktorės pavaduotojas dr. Artūras Šiukščius, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, ŽŪM vyriausioji patarėja Jurgita Stakėnienė, VDU ŽUA vicekanclerė Jurgita Baranauskienė ir LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis.

Pagal Konsultavimo tarnybos parengtą mokymo programą „Tiksliojo ūkininkavimo technologijos žemės ūkyje“ žemdirbiams bus organizuojami teoriniai ir praktiniai mokymai, pasitelkiant specializuotus mokymo stendus ir naujausią techniką bei įrangą. Įsigytas mobilus stendas, kuriame ūkininkai pamatys visą tiksliojo ūkininkavimo ciklą: nuo ūkio laukų, pasėlių, augalų būklės vertinimo, dirvožemio ėminių paėmimo, dirvožemio ėminių ištyrimo LŽŪKT laboratorijoje  iki tręšimo planų kintama norma parengimo.

Šiame paviljone žemdirbiai turės galimybę išsiaiškinti, kokią naudą gali duoti tiksliojo ūkininkavimo sistemos, išmokti naudotis šiai dienai aktualiausiomis tiksliojo ūkininkavimo sistemomis, atidžiau, neatsitiktiniu būdu rinktis modernią techniką dirbti savo gamybos sąlygomis.

9

Dalyviai turės galimybę išsiaiškinti, kokią naudą gali duoti tiksliojo ūkininkavimo sistemos, susipažins su jiems aktualių jau eksperimentiniuose ūkiuose įdiegtų inovacijų rezultatais ir ekonominiu efektu, o tai padės sutaupyti laiko ir lėšų, ieškant atsakymų į aktualius klausimus.

Taigi, „Inovacijų vartai“ – inovacijų kūrimo ir sklaidos sistema – atverti. Suformuotas atviras, parodomosios gamybos tinklas veiks kaip platforma žemdirbių, specialistų, konsultantų mokymams organizuoti, vykdyti pažangius parodomuosius bandymus ir su rezultatais supažindinti žemdirbius, o mokslo ir studijų institucijos turės galimybę naudotis sukurta interaktyvia bendradarbiavimo, žinių kaupimo ir perdavimo sistemos infrastruktūra inicijuojant ir įgyvendinant projektus, padėsiančius plėtoti konkurencingą ir tvarų šalies žemės ir miškų ūkį.

Projektas įgyvendintas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“.

1011

12

Facebook komentarai

T Hegvita agro