Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Augalai vegetuoja – kaltas gali būti ne tik šviesos trūkumas, bet ir piktžolės

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Piktžoles reikėtų naikinti dar rudenį. Vytauto Liako nuotr.
Piktžoles reikėtų naikinti dar rudenį. Vytauto Liako nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žiemkenčiai leidžia baltas šaknis, kas tai – pavasaris? Šiuo metu žiemkenčiai gyvena rudens ritmu, nes nepakanka šviesos, dėl to augalai gali būti atsparūs ir žemesnei nei -10°C temperatūrai. Kai dienos ilgumas viršys 10 val. (vasario 20 d.), augalai pradės pavasario ritmą ir tada gali būti pavojingos šalnos iki -10°C. Pastebime, kad „nesnaudžia“ ir piktžolės. Žemdirbiai dalijasi pasėlių nuotraukomis, diskutuoja apie augalų būklę, daug dėmesio skiria pasėlių piktžolėtumui ir dalijasi piktžolių naikinimo patirtimi. Tai rodo augintojų brandą ir profesionalumą.

Tūkstantmečių problema

Pasėlių piktžolėtumas – aktualus klausimas visiems žemdirbiams. Markas Porcijus Katonas (Marcus Porcius Cato) II a. per. Kristų  savo traktate „Žemdirbystė“ viename iš skyrių rašė: „Kviečius sėk sausose ir laisvose nuo piktžolių vietose“. Augalų apsauga nuo piktžolių – vienas svarbiausių veiksnių, siekiant didesnio augalų produktyvumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir t.t. Piktžolės visuomet lenkia kultūrinius augalus ir turi įtakos fiziologiniams procesams.

Negalima sakyti, kad kultūriniai augalai negali „pasipriešinti“ piktžolėms. Kultūrinių augalų gebėjimas konkuruoti su piktžolėmis priklauso nuo fiziologinių ir biocheminių kultūrinių augalų ir piktžolių savybių (rūšis, antžeminės ir šaknų augimo greitis, organogenezės etapo, augalų tipas, alelopatinių savybių, atsparumo stresams, tame tarpe ir herbicidams, augalų architektonikos ir t.t.).

Labai didelę įtaką turi dirvožemio savybės (drėgnis, pH, tankis, kietis, dirvos dirbimas, dirvožemio sukultūrinimas), meteorologinės sąlygos, auginamų augalų agrotechnika (pasėlio tankumas, tarpueilių plotis, sėjomaina). Negalima neatsižvelgti į kultūrinių augalų ir piktžolių gebėjimą išnaudoti vandenį, šviesą, maisto medžiagas.

Lyginant to paties anglies metabolizmo tipo augalus, išryškėja piktžolių pranašumas, ypač naudojant vandenį. Piktžolės atsparesnės drėgmės stygiui, geriau išnaudoja vandenį skirtingais augimo tarpsniais, pasižymi itin aukštu maisto medžiagų panaudojimo efektyvumu.

Galima klausti, kodėl selekcininkai nepanaudoja piktžolių savybių, kurdami naujas veisles? Bandymai identifikuoti genotipo konkurencingumo reikšmes piktžolėtose cenozėse tolimesniems tyrimams kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų, tačiau surasti kai kurie požymiai pasitarnauja kuriant kviečių, ryžių sorgų veisles.

Taip buvo per amžius

Tarp kultūrinių augalų ir piktžolių nuolat vyksta kova dėl gyvybiškai svarbių veiksnių – vandens, šviesos, maisto medžiagų. Dėl piktžolių, ligų ir kenkėjų pasaulyje fiksuojami ryškūs derliaus nuostoliai, vidutiniškai kasmet prarandama iki 500–510 mln. t. javų, 65–75 mln. t. cukrinių runkelių, 123–137 mln. t. bulvių.

Specialistai mano, kad ypač daug žalos padaro būtent piktžolės. Paskaičiuota, kad augalininkystės technologijose naudojant mineralines trąšas, kultūriniai augalai įsavina apie 30–35 proc. maisto medžiagų, o piktžolės sunaudoja maisto medžiagų ženkliai daugiau. Jos gebėdamos racionaliau panaudoti maisto medžiagas stelbia kultūrinius augalus ir turi įtakos produkcijos kokybės rodikliams.

Augintojai pastebi ne tik tiesioginę piktžolių žalą, jaučiamas ir šalutinis poveikis, augalai tampa jautresni ligoms, kenkėjams, atsiranda ligų ar kenkėjų židiniai, vėliau išplintantys po visą pasėlį.

Dažnai neįvertinama piktžolių ir kultūrinių augalų cheminė sąveika. Tik pradėjusių dygti piktžolių daigeliai išskiria medžiagas, slopinančias kultūrinius augalus, kai kas neatkreipia dėmesio į dirvoje pasirodžiusius piktžolių daigų siūlelius ir leidžia joms įsigalėti, vėliau reikia daugiau pastangų augalų apsaugai, o ir kultūriniams augalams žala jau padaryta.

Žinoma, ne visuomet galima sakyti, kad padaroma didelė žala, piktžolių žalingumas priklauso nuo kultūrinių augalų jautrumo ir vystymosi tarpsnio. Konsultantai visuomet rekomenduoja nedelsti ir pradėti naikinti piktžoles, nes jų daroma žala akivaizdi, paskaičiuota, kad iki 40 % išlaidų žemės dirbimui tenka kovojant su piktžolėmis.

Įžvalgūs ūkininkai žiemkenčiuose piktžoles naikina rudenį, žinodami, kad dalis saulės spindulių, patekusių ant lapų, absorbuojami ir naudojami fotosintezės procese, o dalis atsispindi.

Spinduliai, atsispindėję nuo piktžolių lapų, patenka ant kultūrinių augalų, bet šiuos spindulius galima palyginti su teniso kamuoliuku, skirtingu kampu atšokusiu nuo sienos. Tyrimais nustatyta, kad net mažos piktžolės, augintos vazonėliuose ir nekonkuravusios su augalais dėl drėgmės bei maisto medžiagų, turėjo įtakos kultūrinių augalų fotosintezei, kai kuriais atvejais ją netgi blokavo visiškai.

Labai svarbu apsaugoti augalus nuo piktžolių 3–4 lapelių tarpsniu, švariame pasėlyje augalų produktyvumas proporcingai didėja, o piktžolėtame – mažėja. Piktžolėms pasirodžius iki 3–4 lapelių tarpsnio, žieminių kviečių derlingumas gali sumažėti iki 10 proc.

Procesai vyksta stebėtinai sparčiai. Pašalinus piktžoles praėjus 3–4 lapelių tarpsniui, derlingumas neženkliai didėja, bet nei vienu atveju nepasiekia maksimumo. Tai verčia pagalvoti, kas vyksta pasėlyje dygimo tarpsniu ir kas taip veikia augalus?

Herbologai išskiria tris veiksnius: piktžolių pasirodymo laikas, lyginant su kultūriniu augalu, piktžolių skaičius ir botaninė sudėtis. Piktžolėms sudygus kartu su kultūriniais augalais, priklausomai nuo piktžolių skaičiaus, derliaus nuostoliai gali variuoti nuo 10 iki 20 proc. Piktžolėms sudygus, kai augalai turi 3–4 lapus, derliaus nuostoliai vidutiniškai siekia 3–10 proc., priklausomai nuo piktžolėtumo.

Išeitis – naikinimas rudenį

Dažnai kyla klausimas, ar augalai gali nustatyti, kokioje aplinkoje jie auga? Ar gali prisitaikyti aplinkoje? Ar gali augalai tarpusavyje bendrauti ir keisti fiziologinius procesus? Augalai informaciją gauna su atsispindėjusia šviesa nuo piktžolių ir informaciją labai greitai supranta. Kad tai suprasti, reikėtų atkreipti dėmesį į kultūrinių augalų lapų išsidėstymą esant skirtingam piktžolėtumui. Tik įsižiūrėjus galima suprasti, kiek jėgos turi nedideli piktžolių daigeliai, jei jie gali pasukti kultūrinių augalų lapus, ypač gerai tai matosi kukurūzų pasėliuose.

Žinant piktžolių ir kultūrinių augalų fiziologiją bei „įpročius“, augalų apsaugos koncepcija turi būti sudaryta iš visų įmanomų piktžolių kontrolės grandžių. Žinant, kad vyrauja permainingos meteorologinės sąlygos, pasitaiko atvejų, kai dirvožemių savybės neatitinka kultūrinių augalų reikalavimų, neskiriama pakankamai dėmesio sėklų bei sėjos kokybei, į žiemkenčių auginimo technologijas reikia įtraukti piktžolių naikinimą rudenį.

Neįvertinti piktžolių – didelė prabanga, piktžolių kontrolė pavasarį gali nebūti tokia efektyvi, nes žiemkenčių produktyvumas formuojasi rudenį. Taip pat negalima atmesti veiksnio – purškimo vėlavimas pavasarį dėl meteorologinių sąlygų, ypač trukdo žemos temperatūros, o piktžolės vegetuoja ir mažina derlingumą.

Piktžolių naikinimo rudenį ignoravimas sudaro palankios sąlygos piktžolių konkuravimui su kultūriniais augalais. Piktžoles rudenį žiemkenčiuose sunaikinę ūkininkai neleis piktžolėms konkuruoti su kultūriniais augalais pavasarį vegetacijai atsinaujinus. Būna atvejų, kad herbicidai purškiami bamblėjimo tarpsniu, tai ne tik piktžolės pakenkia pasėlio produktyvumui, bet ir augalų apsaugos priemonės sukelia stresą augalams.

Vasariniuose javuose taip pat piktžoles rekomenduojama sunaikinti anksčiau, nelaukti krūmijimosi tarpsnio, 3–4 lapelių tarpsnis – optimalus laikas, o dar geriau – iki šio tarpsnio.

 

Facebook komentarai