Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Autorinių peilių serijoje – šimtai darbų, ir kiekvienas skirtingas

Autorius: Agroeta
Autorinių peilių serijoje – šimtai darbų, ir kiekvienas skirtingas
Autorinių peilių serijoje – šimtai darbų, ir kiekvienas skirtingas
Printer Friendly, PDF & Email
(Vilnius, sausio 7 d.) Vilniečiui Markui Kaušiniui peiliadirbystė yra prabangus laisvalaikio pomėgis ir gyvenimo aistra. Šie metai jau dešimti, kai jis profesionaliai ėmėsi šios veiklos, pradėjo kurti unikalią autorinių darbų seriją. Kiekvienas egzempliorius paženklintas eilės numeriu bei prekės ženklu. Meistras artėja prie asmeninio rekordo – šiemet kažkurį peilį paženklins 500–uoju numeriu. Atsisakė siūlymų steigti gamyklą Seni ir nauji klientai peilininką susiranda medžiotojams ir žvejams skirtose parodose, internete, socialiniuose tinkluose. Meistras dalijasi darbų nuotraukomis, bendromis žiniomis apie peilius, patyrimu bei patarimais, kaip prižiūrėti įrankius. Pasak M.Kaušinio, peilis – asmeniškas įrankis. Turi būti ne tik funkcionalus, bet ir estetiškas, patikimas, ilgaamžis. Toks, kurį medžiotojas tėvas kaip palikimą perduotų savo sūnui medžiotojui. Vilnietis atsisakė viliojančių siūlymų steigti gamyklą, pereiti prie pramoninės peilių gamybos. Nes kūrybinės veiklos orientyras negali būti pelnas. Pinigai turi ateiti savaime, kartu su meistro vardo pripažinimu. Autoriniai peiliai nėra pigūs. Bet kiekvienas yra unikalus, be to, iš aukščiausios kokybės medžiagų, kurios sudaro didžiąją savikainos dalį. Užsienio parodose galima sutikti pasaulinio lygio meistrų, kurių gaminių kainos visai kitos kategorijos. 16 tūkst. eurų už 15 cm dydžio peiliuką – normali kaina. Pusę jos lemia meistro vardas. Markas ir toliau norėtų peiliadirbystę puoselėti kaip laisvalaikio aistrą ir pamažu auginti savo vardą, o šiai veiklai visiškai atsidėti kada nors senatvėje. Peilis, kurį gailisi pardavęs Vilnietis dažnai sulaukia klausimo: ar jis medžiotojas? Šaltųjų ginklų žinovas išties geras teoretikas, bet ne praktikas. Tačiau artimiausioje ateityje, veikiausiai, neišvengs medžioklės – yra kviečiamas klientų. Šaltųjų ginklų pasaulis Marką traukė nuo vaikystės. Po tarnybos kariuomenėje pradėjo mėginti gaminti peilius. Labai pravertė tėvo Adomo Kaušinio, kuris yra tautodailininkas medžio skulptorius, patarimai. Be medienos apdirbimo bei gamtinių formų plastikos, prireikė masės žinių. Čia jau teko gilintis savarankiškai. Iki autorinės serijos buvo daug mėginimų. Pirmuoju numeriu pažymėto peilio istorija ypatinga. Tai buvo įrankis Damasko plieno geležte, graviruota rankena. Po ilgų bandymų Markas buvo patenkintas kruopštaus darbo rezultatu. Išsirengdamas į Kaziuko mugę (tai buvo 2010 m.), jo neketino pardavinėti. Mugės lankytojams siūlė 20–30 litų kainuojančius peilius. Tačiau juos pakilnojęs vienas žmogus pasiteiravo, gal meisras turi ką nors rimtesnio. Nesitikėdamas toliau leistis į kalbas, šis parodė naujausią įrankį ir įvardijo kainą „iš lubų“: 600 litų! Markas šiek tiek sutriko, kai vyras sutiko su pasiūlyta kana. Apsispręsti padėjo tėvas, kuris mugėje greta prekiavo medžio dirbiniais. „Tada man buvo šokas. Supratau, kad darau kažką tokio, ką kiti žmonės vertina“, – prisimena Markas. Įvykis prisidėjo prie kūrybinės aistros. Vis dėlto ir šiandien gaila, kad prarado pirmąjį autorinį peilį. Jį mielai pasilaikytų savo kolekcijoje. Įdomu, kad po kelerių metų tą pirkėją sutiko parodoje. Siūlė perpirkti už gerokai didesnę kainą. Deja, įkalbėti nepavyko. Viskas prasideda nuo idėjos Žmonės neretai teiraujasi, kiek užtrunka vieno peilio gamyba. Atsakyti sunku, nes meistras vienu metu dirba su kelių įrankių ruošiniais. Darbo ritmą lemia atskiri procesai, iš kurių vieni trunka kelias dienas, o kiti – kelias savaites. Gaminiai kelių segmentų: labiau ekonominiai (darbiniai peiliai), vidutinės kategorijos (pagrindinis akcentas – geležtės atsparumas) ir išskirtiniai, beveik juvelyrinių geležčių. Yra peilių, kurių visus gamybos etapus vilnietis įgyvendina pats, nuo metalo gabalo iki galutinės apdailos. O yra tokių įrankių, kur meistras pasikliauja kitais profesionalais: kalviais, juvelyrais, graveriais, dailininkais. M.Kaušiniui teko bendradarbiauti turbūt su visais Lietuvos kalviais. Ieškodamas optimalaus paslaugos ir kokybės santykio, užmezgė kontaktus Rusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Rytų šalyse. Dabar nuolat bendradarbiauja su 4–5 kalviais. „Aš sukuriu koncepciją, į visumą sujungiu kitų žmonių gebėjimus. Galiausiai gaunamas tikrai unikalus rezultatas“, – kūrybinės virtuvės ypatumais dalijasi Markas. Tobulo peilio paieška Autorinių peilių meistrui daugelį metų tobulas atrodė peilis, kurį 2001 m. išvydo viename kino filmo epizode. Tai buvo amerikiečių meistro darbo peilis. Markas periodiškai vis mėgindavo atkartoti tą įrankį iš filmo, buvo bent penki tokie bandymai. „Iki netolimo laiko mėgstamiausias buvo peilis Nr. 144. Laikiau jį asmeninėje kolekcijoje. Atrodė tobulas. O šią vasarą pagaminau už jį gražesnį“, – sako peilininkas. Praėjus septyniolikai metų, pavyko pasiekti filme matyto įrankio tobulumą, gal netgi šiek tiek pranokti konstrukcijos atžvilgiu. Buvo pasiekta savotiška psichologinė aukštuma. „Bet praėjus šiek tiek laiko suvoki, kad tai – tik vienas iš etapų“, – prisipažįsta M.Kaušinis. Tobulumo siekimas yra nesiliaujantis procesas. Irma ĄŽUOLĖ [gallery columns="2" size="large" ids="29712,29711,29710,29709"]
Facebook komentarai