Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Avių augintojai netiki, kad nuo vilkų galima apsiginti tvoromis

Autorius: Daiva BARTAŠEVIČIŪTĖ
Vilkas
Vilkas
Printer Friendly, PDF & Email

Visuomenėje netylant aistroms dėl vilkų sumedžiojimo limito padidinimo iki 150 pilkakailių, aktyviai svarstomas teisės akto projektas dėl prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą. Ūkininkai, medžiotojai ir vilkų gynėjai jį vertina gana skeptiškai ir prieštaringai.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis (ŽŪM), praėjusiais metais vilkai papjovė 1802 ūkinius gyvūnus. „Nuo 2019 metų gegužės 1-sios iki metų pabaigos užregistruota 490 vilkų padarytos žalos atvejų. Žalai atlyginti skirta beveik pusantro šimto tūkstančių eurų“, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Algio Balčiaus nuomone, valstybės išmokos nepadengia finansinių nuostolių ypač jei papjaunamos ėringos ar veislinės avys, nekalbant apie  moralinę žalą, kai mylėtą puoselėtą gyvūną išvysti kraujo klane.

Siekiant sumažinti ūkininkų patiriamą žalą, ŽŪM parengė „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymo prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių projektą.

Reikalavimai ir įpareigojimai

Taisyklių projekte numatyta, kad didžiausia galima suma vienam paramos gavėjui –  5 000 eurų be PVM, finansuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau teisę į paramą turės tik ūkininkai, laikantys ne mažiau kaip 20 sutartinių gyvūnų (SG) arba ne mažiau kaip 133 avis. Apie avis kalbama todėl, kad vilkai dažniausiai jas pasirenka savo grobiu.

Į paramą gali pretenduoti tik Šilalės, Vilkaviškio, Klaipėdos, Alytaus, Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų, Lazdijų, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Molėtų, Širvintų.  Prienų rajonų bei Kalvarijos ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenantys ūkininkai, esą šiose savivaldybėse yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams ir nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus. 

Paramos lėšomis gyvulių apsaugai bus galima įsigyti – juostinį elektrinį piemenį, elektrinę tvorą ar elektros tiekimo ir palaikymo įrenginį. Pagal poreikį bus galima  įsigyti kelias išvardintas priemones arba tik atskiras jų dalis.  

Ūkininkas savo ruožtu turės įsipareigoti, kad juostinis elektrinis piemuo būtų ne mažiau kaip 5 juostų ar vielų, ne mažiau kaip 1–1,2 metro aukščio (jei yra galimybė – iki 2 metrų), žemiausia juosta 10–15 centimetrų virš žemės, atstumai tarp juostų 15–20 centimetrų, o pačios juostos baltos spalvos, kad būtų gerai matomos tamsoje ir ne mažiau kaip 2 centimetrų pločio.

Aptvarai turės atitikti ir kitus numatytus apsaugos nuo vilkų priemonių reikalavimus. Be to, iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos bus privaloma išlaikyti įsigytas apsaugos priemones bei užtikrinti, kad jos tinkamai veiktų.

Tikisi, kad padės

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos konsultanto biologijos, medžioklėtvarkos ir žuvininkystės klausimais, biomedicinos mokslų daktaro docento Egidijaus Bukelskio nuomone, taisyklių projekte numatytos priemonės galėtų padėti,  tačiau tvorą tverti reikėtų aukštesnę.

„Aš manau, kad reikalingas priemonių kompleksas, kurį įgyvendinus, kažkiek pavyktų išvengti didelės žalos, kurią dabar patiria ūkininkai. Vilkų daugėja, jei yra trečdalis patelių, jos labai greitai atsives prieauglį. 

Reikėtų kalbėti ne apie vilkų žalą, bet poveikį. kitai gamtos daliai. Miškingose vietovėse mažėja stirnų, elnių jauniklių. Klausimas, kas bus po to, jei mes norime turėti labai didelį vilkų skaičių, ar mums jų tiek reikia“, –  kalbėjo mokslininkas.

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius įsitikinęs, kad jei viskas bus padaryta, kaip numatyta ir sukontroliuota, tai numatytos priemonės padės apsisaugoti nuo vilkų žalos.

„Teikėme pastabas dėl projekto koncentruodamiesi į jo įgyvendinimo kontrolę ir priemonių pasirinkimo lankstumą. Vienas iš labiausiai užkliuvusių projekto taisyklių punktų – ūkio dydis. Manome, kad jis numatytas per didelis“, – sakė A. Laurinavičius.

Avių augintojai reiklesni

Lietuvos avių augintojų asociacija  (LAAA) teisės akto projektui turėjo daugiau ir griežtesnių pastabų. Anot asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės, nustatytas 20 SG skaičius, norintiems gauti paramą akivaizdžiai per didelis.

„Paramą galės gauti tik stambūs augintojai, kurių nėra tiek daug, o labiausiai nuo pilkių išpuolių kenčiantys ir didžiausią žalą patiriantys smulkieji jos negaus. Pasiūlėme šį skaičių sumažinti iki 3 SG (20 avių)“, – aiškino G. Kisielienė.

Avių augintojų nuomone, juostinis elektrinis piemuo avių apsaugai nėra geras pasirinkimas, nes jis skirtas trumpą kailio plauką turintiems gyvuliams, yra nepatikimas, todėl reikėtų jį pakeisti veiksmingesnėmis priemonėmis.

Nepritarimą sukėlė ir punktas, numatantis, jog parama bus teikiama tik tose savivaldybėse, kuriose numatyta didelė tikimybė patirti vilkų išpuolius. „Juk vilkas per parą gali nubėgti 50 kilometrų, be to, ne visi avių augintojai kreipiasi dėl padarytos žalos, ypač laikantys kelias avis sau ir nėra jų užregistravę. Rėmimas prevencinėmis priemonėmis turėtų būti prieinamas visoje šalies teritorijoje.

Taip pat skiriant paramą, turėtų būti atsižvelgiama ir į atstumą nuo gyvulių augintojų namų iki ganyklų, nes esant dideliam atstumui, sudėtinga juo nakčiai suginti į tvartus

„LAAA nuomone, elektriniai piemenys nėra pati patikimiausia  prevencinė priemonė, nes vilkai pastaruoju metu yra suįžūlėję, be jokios baimės braunasi į gyvenamas sodybas, drasko gyvulius, o padarytos žalos mastai nėra nustatyti adekvačiai. Manome, kad geriausia prevencija nuo vilkų yra jų skaičiaus reguliavimas medžiojant, ypač tose vietose, kur jie stebimi  labiausiai priartėję prie ūkių. Sutinkame, kad siūloma parama galbūt padėtų atskiriems gyvulių laikytojams ir tai būtų ženkli parama smulkiems ūkiams įsirengiant aptvarus, bet ar bus tinkama apsauga, abejojame“, – rašoma rašte ŽŪM. 

Objektyvios informacijos nėra

Alytaus medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Vytautas Kucevičius, turintis beveik 30 metų medžiotojo patirtį, irgi netiki tokių prevencinių priemonių nauda: „Gelbėdamiesi nuo afrikinio kiaulių maro irgi statėme tvoras, išleidome tūkstančius iš valstybės biudžeto, o rezultatas buvo nulinis. Ko gero, panaši lemtis laukia ir tvorų nuo vilkų išpuolių. Juk tai laukinis žvėris, jo nesustabdys nei valstybių sienos, nei kitokie aptvarai“.

Anot jo, vienintelis būdas, galintis sumažinti vilkų išpuolių skaičių – protingas populiacijos reguliavimas. Objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra vilkų nėra. Tačiau iš padarytos žalos ūkininkams, galima spręsti, kad jų yra daug. „Reikėtų pradėti nuo apskaitos ir, padarius mokslines išvadas, imtis reguliavimo“, – pataria patyręs medžiotojas. 

Facebook komentarai