Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Baiminamasi, kad Vyriausybė gali atimti papildomą uždarbį iš smulkių ūkininkų, priverstų dirbti ugniagesiais

Autorius: Daiva BARTKIENĖ
Kaimo ugniagesiai
Kaimo ugniagesiai
Printer Friendly, PDF & Email

Kuo toliau, tuo labiau jaučiasi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos įtakojamos Vyriausybės siekis centralizuoti visas viešojo sektoriaus sritis. Toks jos „rūpestis“ regionais sėkmingai prisideda prie Lietuvos naikinimo: savivaldybėse jau nebeliko daugelio valstybės įstaigų, reikalaujama uždaryti visas mažąsias mokyklas.

Su dideliu nerimu Vyriausybės sprendimų laukia kaimų ugniagesiai – Premjeras Saulius Skvernelis dar prieš pusantrų metų prabilo, jog norint šias tarnybas aprūpinti techninėmis priemonėmis ir mokėti normalius atlyginimus, būtinai reikia centralizuoti. „Mums tai reikštų galą“, – neslepia Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas.

Atsisveikino su rusiška technika

Prieš keletą dienų Šilalės priešgaisrinė tarnyba į užtarnautą poilsį išlydėjo paskutinį rusišką „zilą“ – juo iki šiol vargo kaimuose gaisrus gesinantys Pajūrio miestelio ugniagesiai.

Pajūrio ugniagesiai džiaugiasi, kad naujojo automobilio cisternoje telpa 5 t vandens, tad nuvykus į gaisrus, nereikės klausytis žmonių priekaištų, jog cisterna tuščia. Kartu su nenauju, bet labai neblogu „Mercedes Benz“ gaisrų gesinimo automobiliu į Pajūrį „atvyko“ gaisriniai švirkštai, putokšlio įranga, kopėčios ir kitos gaisrams gesinti būtinos priemonės. Visa tai nupirkta už Šilalės savivaldybės biudžeto pinigus – praėjusią vasarą vietiniai politikai tam skyrė 17 000 eurų.

Kai po dešimties dienų pragariško darbo Alytaus padangų gaisre visos šalies ugniagesiai badė akis Vyriausybei, rodydami į savo kiaurus batus ir skundėsi neturintys net primityviausių apsaugos priemonių, jau nekalbant apie kvėpavimo aparatus, be kurių žmonių gelbėjimas gaisruose neįmanomas, šilališkiai suprato, kaip  gerai jie gyvena. 

„Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba patenka tarp 5 proc. geriausių šalies ugniagesių tarnybų. Problemų yra daug, bet dėl aprūpinimo gaisrų gesinimo priemonėmis rūpesčių tikrai neturime. Mūsų ugniagesiai dėvi sertifikuotą aprangą, turi apsauginius šalmus, batus, o svarbiausia – asmenines kaukes ir kvėpavimo aparatus. Kvėpavimo aparatai sudėti kiekviename automobilyje, todėl jais naudojasi ir  gaisrų gesinti atvažiuojantys savanoriai. Mažai tarnybų turi tokias galimybes“, – tvirtina E. Lazdauskas, Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas.

Gelbėjo projektų lėšos

Bet gerovė, kuria naudojasi šilališkiai, sukurta ne centrinės valdžios, skiriančios lėšų tik vergiškiems ugniagesių atlyginimams, sąskaita. Žmonių saugumu rūpinasi rajono valdžia, sudarydama galimybes Priešgaisrinei tarnybai dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir gauti lėšų iš Europos Sąjungos fondų.

Su Lenkijos ugniagesiais 2017 metais įgyvendindami bendrą projektą, šilališkiai įsigijo 200 000 eurų kainavusį gaisrų gesinimo automobilį – juo naudojasi Kaltinėnų ugniagesiai. Ši komanda turi ir hidraulinę gelbėjimo įrangą, gali vaduoti automobilio prispaustus žmones. E. Lazdauskas pripažįsta, jog retai kurios savivaldybės ugniagesiai tokia įranga gali naudotis.

2012-2013 metais į naujas patalpas persikėlė Kaltinėnų ir Upynos ugniagesių komandos. Parengtas projektas Pajūrio miestelio gaisrinės statybai – lėšų taip pat tikimasi iš tarptautinių fondų. Kitų patalpų ieškoma ir Laukuvos ugniagesių komandai.

„Techninės priemonės ugniagesių darbe labai svarbios. Be kvėpavimo aparato į dūmų pilnas patalpas nepateksi, gaisro židinio neatkirsi, o tai lemia gaisro gesinimo efektyvumą“, – tvirtina Šilalės priešgaisrinės tarnybos viršininkas. 

Žmonės neturi kada ilsėtis

Pasak E. Lazdausko, didžiausias visos šalies kaimų ugniagesių skaudulys – atlyginimai. Nors jie nėra minimalūs, pernai ugniagesiai vidutiniškai uždirbo tik 450-500 eurų. Šiek tiek daugiau uždirba tik skyrininkai. Norint padidinti atlyginimus tiek, kad žmonės bent jau pajustų, reikėtų trečdaliu didesnio finansavimo. O Vyriausybė, tam skirianti lėšas, kasmet papildomai paberia tik trupinius.

„Pernai visiems ugniagesiams buvau skyręs 5 proc. priedą – papildomai prireikė 20 tūkst. eurų. Dar 40 tūkst. eurų reikėtų, kad galėtume mokėti žmonėms už viršvalandžius. O kad bent kiek pajustų algų padidinimą, turėtume gauti nors 100 000 eurų daugiau nei iki šiol. Pernai iš valstybės biudžeto Šilalės priešgaisrinės tarnybos išlaikymui buvo skirta 446 000 eurų“, – sakė E. Lazdauskas.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Šilalėje dauguma kaimų ugniagesių ūkininkauja arba turi papildomų darbų – kitaip  iš simbolinio atlyginimo neišgyventų. E. Lazdauskas tuo nesidžiaugia: žmonės į darbą ateina pavargę, nes neturi laiko pailsėti.

Dėl lėšų trūkumo atsiranda daug problemų, tenka netgi rizikuoti žmonių saugumu. Trūkstant lėšų, nemokama už viršvalandžius. Juos kompensuojant išeiginėmis, poste budėti lieka vienas žmogus.

„Gyventojai dėl to nenukenčia, bet išvažiuoti į gaisrą vienam yra didelė bėda. Kaimų ugniagesiai su ugnimi susiduria pirmieji. Jei nuvažiuoja vienas žmogus – ką jam daryti? Tenka prašyti, kad kas nors padėtų patempti vandens žarną ir klausytis žmonių priekaištų“, – neslėpė apmaudo Šilalės priešgaisrinės tarnybos viršininkas.

Kaimo gaisrinės – būtinos

„Jei savivaldybių priešgaisrines tarnybas perimtų valstybė, galima būtų tikėtis tik blogiausio. Netektume ne tik savivaldybių paramos, kuri reikalinga dalyvaujant tarptautiniuose projektuose. Labai nerimaujame, jog kaimuose gaisrinių gali nelikti. Latviai, atsisakydami kolūkių gaisrinių, tokią klaidą padarė, dabar gailisi – ten ir gaisringumas didesnis, ir žmonių daugiau gaisruose žūsta, nes dirba tik statutiniai ugniagesiai“, – tvirtina E. Lazdauskas.

Pasak jo, daugelyje Europos šalių statutiniai ugniagesiai dirba tik didžiuosiuose miestuose, o mažuose miesteliuose dominuoja savanoriai ugniagesiai. Bet ir jų veiklą organizuoja savivaldybės.

Šilalė yra viena iš nedaugelio vietų, kur savanorystė turi gilias tradicijas. Kaimų ugniagesiams pernai talkino maždaug keturios dešimtys savanorių. Tiesa, E. Lazdauskas neslepia, jog dauguma jų yra statutiniai ugniagesiai, laisvomis dienomis atskubantys į pagalbą kolegoms.

„Jau keli metai gaisrų gesinti kartu su ugniagesiais atvyksta 3 -4 savanoriai. Tai mūsų smogiamoji jėga, gražu žiūrėti, kaip jie dirba. Gaisrų gesinimo automobiliuose yra sudėtos jiems skirtos ugniagesių aprangos ir visos būtinos techninės priemonės, todėl darbas vyksta labai efektyviai“, – džiaugėsi E. Lazdauskas, galintis pasakyti daugybę pavyzdžių, kaip savanoriai išgelbėjo ne tik žmonių turtą, bet ir gyvybes.

Savanorių veiklą taip pat finansuoja savivaldybė – pernai tam buvo skirta 4 000 eurų. Nedaug, bet užtenka, nes savanoriams tik simboliškai sumokame už gaisravietėse, pratybose praleistas valandas.

Facebook komentarai