Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Baltijos šalių europarlamentarai oficialiai kreipėsi į ES institucijas dėl žemdirbių diskriminavimo

Autorius: Agroeta
Europarlamentaras Bronis Ropė teigė, kad Baltijos šalių žemdirbiai neturi būti dikriminuojami.
Europarlamentaras Bronis Ropė teigė, kad Baltijos šalių žemdirbiai neturi būti dikriminuojami.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiandien oficialus kreipimasis dėl Baltijos šalių žemdirbių diskriminavimo išsiųstas naujajai Europos Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai. Dokumentą, kuriuo reikalaujama žemdirbiams sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Europos Sąjungos rinkoje, pasirašė Europos Parlamento nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Kreipimosi dokumente reikalaujama tiesioginių išmokų konvergenciją užtikrinti dar 2021-2027 m. laikotarpiu, taip pat reikalaujama užtikrinti minimalų 196 eurų tiesioginių išmokų dydį už hektarą 2020 m. Šiais reikalavimais siekiama pagerinti visoje Europos Sąjungoje mažiausias išmokas gaunančių Baltijos šalių žemdirbių konkurencines sąlygas.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus, europarlamentaro Bronio Ropės, dokumentas ką tik patvirtintai Europos Komisijai perduotas pačią pirmąją oficialią jos darbo dieną, nes nebegalima atidėlioti to, kas jau turėjo būti padaryta dar 2013 m.

„Europos Sąjungos institucijų vadovų lūpose negali likti vietos abstrakčioms frazėms ir skambiems pažadams. Pagarsėjusi buvusio Europos Komisijos pirmininko Ž. K. Junkerio frazė „Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių“ tapo politinės veidmainystės pavyzdžiu, kai europiečiams buvo žadamas teisingumas ir sąžiningumas, o lygiagrečiai ruošiamas Europos Komisijos dokumentas su pasiūlymu tiesioginių išmokų skirtumą sumažinti tik per pusę tarp 90 proc. Europos Sąjungos lygio ir savo lygio iki 2027 m. Paprasčiau tariant, viešuose pareiškimuose visi tapo lygiais, bet dokumentuose vieni liko lygesniais už kitus“, – buvusios Europos Komisijos darbą kritikuoja Europos Parlamento narys B. Ropė.

Dar 2002 m. Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į Europos Sąjungą įstojo iki 2004 m. Vėliau, 2013 m. vasario 7 ir 8 d. buvo priimtas Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur. už hektarą tiesioginių išmokų lygį. Tačiau iki šiol Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos niekaip nepakyla iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio.

Facebook komentarai

T Hegvita agro