Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Banko atstovas pirštu bedė ir į žemės ūkio sektorių

Autorius: Agroeta
Antanas Sagatauskas
Antanas Sagatauskas
Printer Friendly, PDF & Email

„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas teigia, kad ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų.

„Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo. Iki šiol ne visi šalies verslo sektoriai galėjo pasigirti progresu šioje srityje, o tolesnė stagnacija reikštų ne vien nevykdomus šalies įsipareigojimus dėl emisijų mažinimo, bet ir prastesnes jo finansavimo perspektyvas ateityje“, – teigia A. Sagatauskas.

Jo teigimu, Vyriausybė lėšų panaudojimo planą turėtų pateikti iki šių metų balandžio. Lėšos turės būti panaudotos per palyginti trumpą dviejų metų laikotarpį.

Apie 37 proc. „NextGenerationEU“ lėšų turėtų būti skirta tvarios ekonomikos plėtrai – investicijoms į energinio efektyvumo gerinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei kitus poveikio aplinkai mažinimo būdus. Po 20 proc. iniciatyvos lėšų turėtų būti skirta veiklos procesų skaitmenizavimui ir žiedinės ekonomikos plėtrai, likusi dalis – įvairiems kitiems tikslams realizuoti.

Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje per metus į atmosferą išmetama virš 20 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šis kiekis vis dar didėja ir naujausi duomenys rodo, kad 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, jis išaugo apie 1 proc.

Didžiausią dalį emisijų Lietuvoje sudaro transporto sektorius – jis sugeneruoja daugiau kaip 30 proc. visų anglies dvideginio emisijų. Antroje vietoje yra energetikos sektorius, sugeneruojantis 27,5 proc. emisijų. Trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21 proc.).

„Žemės ūkio sektoriuje emisijų lygis išlieka daugiau mažiau stabilus ir nuo 2005 m. yra padidėjęs apie 2 proc. Tačiau emisijų kiekiui mažėjant energetikos ir pramonės srityse, žemės ūkio sektoriaus tarša taps santykinai reikšmingesnė“, – neabejoja A. Sagatauskas.

Anot specialisto, transporto ir žemės ūkio sektoriams artimiausioje ateityje teks rasti būdų, kaip mažinti emisijas ir investuoti į tvaresnę veiklą užtikrinančius sprendimus. Investicijos šiuose sektoriuose gali lemti didžiausią poveikį siekiant emisijų mažinimo tikslų visos šalies mastu.

Facebook komentarai