Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Bankrutuoja anksčiau pavyzdine laikyta „Stragutės mėsa“: pavojus ūkininkams – gali neatgauti skolų

Autorius: Daiva BALČAITYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Liepos pradžioje Klaipėdos apygardos teismui nutraukus mėsos perdirbimo įmonės „Stragutės mėsa“ restruktūrizavimo procesą, pradėta bendrovės bankroto procedūra. Tai portalui „Agroeta“ patvirtino UAB „Stragutės mėsa“ generalinė direktorė Ina Užkuraitienė.

Bankroto ne teismo tvarka procedūrą iniciavo pati bendrovė, praėjusią savaitę sukvietusi kreditorius į Klaipėdos administratorių biurą priimti sprendimo. Panašu, kad jie pritarė greitesnei ir pigesnei bankroto procedūrai, todėl įmonė kapituliuos be teismo.

Kad teismui sustabdžius įmonės restruktūrizavimo procesą, kito kelio neliko, pripažino įmonės generalinė direktorė I. Užkuraitienė.

2013 metų pabaigoje bendrovės savininkai Arvydas Armonas ir jo sesuo I. Užkuraitienė patys paprašė Klaipėdos apygardos teismo pradėti restruktūrizavimo procesą. Tada įmonė planavo  susiveržti diržus ir per keletą metų išmokėti kreditoriams 3 mln. eurų skolų. Nors metinė bendrovės apyvarta siekdavo 18-19 mln. eurų, „Stragutės mėsa“ dirbo nuostolingai: nuolat trūko apyvartinių lėšų atsiskaityti su ūkininkais. Dėl bankrotų ir piktybiško nemokėjimo įmonei buvo skolingi ir prekybininkai. Teigiama, kad jų skolos siekė 300 tūkst. litų arba apie 87 tūkst. Eur.

Tauragės mėsos perdirbėjų parengtame restruktūrizavimo plane buvo numatyta atsisakyti logistikos, uždaryti didžiąją dalį iš saugiau nei 20 visoje Žemaitijoje buvusių firminių mėsos parduotuvių, ir sumažinti darbuotojų. 2013 m. UAB „Stragutės mėsa“ dirbo 105 žmonės, patvirtinus restruktūrizavimo planą, sumažėjo iki 75.

„Restruktūrizacijos planų nepavyko įgyvendinti, teliko bankrotas“, – patvirtino įmonės generalinė direktorė.

Kiek UAB „Stragutės mėsa“ skolinga kreditoriams, I. Užkuraitienė detalizuoti nenorėjo – tvirtino, skaičių neatsimenanti. Tik patvirtino, kad didelės.

Žemdirbiams labiausiai rūpi, ar UAB „Stragutės mėsa“ įstengs atsiskaityti už parduotus gyvulius. I., Užkuraitienė neslėpė, kad skolų ūkininkams yra, tačiau ar galės jas grąžinti, sakė nežinanti.

„Kaip Dievas duos, taip ir bus. Esame tarp dangaus ir žemės. Nieko nežinau, nieko negaliu pasakyti“, – tikino bendrovės generalinė direktorė.

Įmonė jau atleidinėja darbuotojus. Dar prieš keletą savaičių „Rekvizitai.lt“  skelbė, jog bendrovėje „Stragutės mėsa“ dirba 35 darbuotojai, tačiau liepos 31 d. duomenimis, beliko 26. 

A.Armonas ir I. Užkuraitienė mėsos perdirbimu Tauragėje užsiima nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Bendrovę „Stragutės mėsa“ jie įkūrė 1999 metais, tad netrukus įmonė būtų šventusi dvidešimtmetį.

„Stragutės mėsa“ produkcija – šviežia mėsa, virtos ir rūkytos dešros, dešrelės bei kiti mėsos gaminiai buvo tiekiami daugiausia vietinei rinkai, įmonė buvo pramynusi kelius į vieną didelį mažmeninės prekybos tinklą, nedideliais kiekiais išveždavo gaminius į Ariją, Angliją, Vokietiją.

Bendrovės modernizavimui 2007 metais buvo panaudota bene 1,5 mln. eurų (per 5 mln. litų), iš jų 637,1 tūkst. eurų (2,2 mln. litų) buvo skyrusi Europos Sąjunga. Žemės ūkio ministerija kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra 2007 m. šį projektą buvo pripažinusi naudingiausiu Tauragės apskrityje.

Pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio produkcijos perdirbėjams Tauragėje itin nesiseka. Bankrutavo seniausias gamybos tradicijas puoselėjęs „Tauragės maistas“, veiklą nutraukė „Lignesa“. Kaip paskutinis mohikanas, panašu, kris ir „Stragutės mėsa“.

Facebook komentarai

T Hegvita agro