Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Bebrai – „ekosistemų inžinieriai”, turintys didelę įtaką Lietuvos miškų vandens kokybei

Autorius: dr. Olgirda BELOVA, LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja
Bebro „trobelė“ (dr. O. Belovos nuotr.) ir bebras Bebras. (Steve Raubenstein nuotr., šaltinis: Beaver as a renewable resource – A beaver dam handbook for the Baltic Sea Region).
Bebro „trobelė“ (dr. O. Belovos nuotr.) ir bebras Bebras. (Steve Raubenstein nuotr., šaltinis: Beaver as a renewable resource – A beaver dam handbook for the Baltic Sea Region).
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse pastebimas spartus bebrų populiacijos augimas. Anksčiau ties išnykimo riba buvę bebrai šiuo metu turi didelę įtaką ne tik kitų gyvūnų ar augalų paplitimui, bet ir miškų vandens kokybei. Pirmuosius bebrų sąsajų su vandens kokybe tyrimus pastaraisiais metais bendrame projekte „Vandens valdymas Baltijos miškuose“ atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto mokslininkai kartu su kitais kolegomis iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos.

Bebrų įtaka vandens kokybei yra labai įvairiapusiška

Įrenginėdami užtvankas, bebrai keičia vandens srauto kryptį, sumažina jo slėgį. Patvinęs vanduo pakenkia miškams, išplauna į užtvindymo zoną patekusius kelius ir takus.

LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olgirda Belova aiškina, kad bebrai ne veltui vadinami „ekosistemų inžinieriais”, nes pakeičia ne tik tekančio vandens morfologiją, vandens režimo ir maistinių medžiagų srautus, bet ir paveikia gyvūnų, augalų paplitimą ir gausą.

„Vandens temperatūros pokyčiai lemia maisto medžiagų pokyčius, palankius fito- ir zooplanktono vystymuisi. Bebrų patvankose susidaro ir dideli sąnašų kiekiai (iki 2-3 m storio).  Sąnašos tampa ne tik azoto, fosforo, anglies šaltiniu, bet ir neutralizuoja toksinius junginius (sunkiuosius metalus, pesticidus, trąšas). Bebrų patvankos net naudojamos aplinkos būklei įvertinti, nes gali veikti kaip vandens valymo įrenginys“, – pasakoja mokslininkė.

Bebrai naudingi didinant biologinę įvairovę

Bebrų sukelti didelių plotų užtvindymai pakeičia vandens telkinių pobūdį, išvaizdą ir lemia rūšinės sudėties pokyčius. Dr. O. Belova sako, kad reikia pabrėžti bebrų veiklos naudingumą biologinės įvairovės kontekste, pavyzdžiui: geriamojo vandens vandeningųjų sluoksnių papildymo, maisto žuvims ir kitiems gyvūnams gausinimo, lašišų populiacijos gausinimo, biologinės įvairovės didinimo (įskaitant nykstančių rūšių), vandens srautų baseine palaikymo, pažeistų upelių vagų ir ištakų atstatymo, atvirų erdvių išsaugojimo, dirvos erozijos mažinimo, teršalų iš paviršinio ar gruntinio vandens šalinimo ir kt.

Mokslininkė priduria, kad vandens telkinių ir pakrančių miškų ekosistemų biologinei įvairovei didelę įtaką turi žmogaus veikla. Netgi po apdorojimo vandens nuotekų valymo stotyse, į vandens telkinius išleidžiamame vandenyje, lieka didžioji dalis fosfatų, tirpiklių, paviršinio aktyvumo medžiagų. Šie komponentai itin taršūs ir neigiamai veikia aplinką, ypač vandens telkinius.

Bebrai yra nykstančios rūšies atsikūrimo pavyzdys

Dr. O. Belova pabrėžia, kad upinis bebras (Castor fiber L.) Lietuvoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse dėl žmogaus veiklos (intensyvaus medžiojimo, buveinių pertvarkymo, ūkinės veiklos) buvo beveik išnykęs. XX a. pradžioje pavienių bebrų Nemunu į Lietuvą atkeliaudavo iš Baltarusijos. Praėjusio amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų reaklimatizacija.

„Pastaruoju metu bebrų gausėja. 2016/2017 m. sezono metu Lietuvoje jų buvo apie 122 tūkst., o 2018/2019 m. – jau beveik 130 tūkst. Bebrų gausėja ir kaimyninėse šalyse“, – teigia mokslininkė.

Šiuo metu bebrai gali būti medžiojami arba gaudomi spąstais beveik visoje Eurazijoje, Europos Sąjungos valstybėse: Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

Bebrų veikla susikerta su ekonominiais interesais

Vartodami medžius mitybai ar statybinei medžiagai, bebrai gali sunaikinti ne tik savo mėgstamas rūšis (gluosninius medžius, drebules, tuopas, klevus), bet ir pakenkti ekonomiškai, kertant ar nužievinant ąžuolą, beržą, pušį. Statydami užtvankas, rausdami papildomus kanalus, sau gerindami priėjimą prie mitybos plotų, jie užtvindo ištisus miško kvartalus, kur medžiai žūva dėl deguonies stygiaus ir šaknų gyvybinės veiklos sutrikimo.

Dr. O. Belova aiškina, kad 2003 m., vėliau 2010 m., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje buvo nustatyta Bebrų populiacijos gausos reguliavimo tvarka, siekiant apsaugoti laukinę augaliją, gyvūniją bei natūralias jų buveines, pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kt. Pagal šį teisės aktą, žemių savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas neperspektyviose (likviduotinose) bebravietėse. Tai tokios bebravietės, dėl kurių kyla grėsmė keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams, melioracijos statiniams, o dėl užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai, miškai, kitos naudmenos, taip pat kai užtvanka yra ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingoje upėje ar jos ruože.

Bebrų keliama nauda ar žala priklauso nuo jų veiklos ir populiacijos valdymo

Mokslininkė teigia, kad bebrų populiacijos ir jų keliamos žalos valdymas reikalingas siekiant sumažinti žalos miškams lygį dėl bebrų „inžinerijos“ ir jų mitybinės veiklos. Šis valdymas turi daugialypius tikslus, iš jų: užtikrinti bebrų tvarią populiaciją, kuri galėtų būti reguliuojama (medžiojama) ir atitiktų rekreacinius žmogaus poreikius teritorijose, kur tai yra priimtina; užtikrinti bebrų paveiktų ekosistemų suderinamumą su biologinės įvairovės išsaugojimu ir vandens valdymu Baltijos miškuose; sumažinti bebrų daromos žalos miškui mastus dėl jų statybinės ir mitybinės veiklos; valdyti vandens kokybę maisto medžiagų ir pavojingų junginių atžvilgiu.

Šis valdymas jungia tris pagrindinius ir neatskiriamus metodus: kiekybinius (bebrų gausos reguliavimas medžiojant); kokybinius (populiacijos lytinės ir amžinės struktūros kontrolė); teritorinius (buveinių tvarkymo).

„Bebrų medžioklės draudimas ar stiprus apribojimas nebūtinai leidžia pasiekti vietinės populiacijos optimalią struktūrą ir leistiną gausą. Neintensyvus valdymas gali sukelti kompensacinį veisimąsi ir galimą populiacijos augimą. Todėl turėtų būti atsižvelgiama į bebrų elgsenos ir ekologijos ypatumus.

Būtina atsižvelgti į bebrų, kaip medžiojamųjų gyvūnų, naudą, atkuriant vandens tinklą ar vystant gamtinį turizmą, kas galėtų kompensuoti kainą, susijusią su bebrų daroma žala.“, – aiškina dr. O. Belova.

Skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse – skirtingos bebrų veiklos valdymo priemonės

”Projekto metu skirtingose Baltijos jūros regiono šalyse buvo sudarytos ir įdiegtos konkrečiai šaliai pritaikytos bebrų veiklos ir populiacijos valdymo priemonės, reglamentai. Įsteigti parodomieji objektai, vandens apsaugos planavimo įrankiai, parengta bebrų veiklos miškuose valdymo medžiaga.

Bebrų nauda dar nėra pakankamai atskleidžiama rekreacijos ir švietimo atžvilgiu. Pavyzdžiui, laukinės gamtos stebėjimui, poilsiui gamtoje, žvejybai, bebrų medžioklės ir iš bebrų gaunamos medžioklės produkcijos panaudojimo ir kt.“, – pasakoja mokslininkė.

Projektas „Vandens valdymas Baltijos miškuose“ – galimybė spręsti iki šiol netyrinėtas problemas

Programos „Interreg“ projekto „Vandens valdymas Baltijos miškuose“ (Water Management in Baltic Forests (WAMBAF)) laikotarpiu mokslininkai siekė įvertinti bebrų užtvankų galimybes sumažinti maistinių bei kenksmingų medžiagų pernašą į kitus vandens telkinius. Ši pernaša į regioninius bei jūros pakrantės vandenis sukelia taršą ir eutrofikaciją – ekosistemos kitimą, sukeltą cheminių maisto medžiagų pertekliaus. Projekto metu buvo sprendžiami ir tvaraus bebrų pasiskirstymo, demonstracinių-edukacinių teritorijų steigimo klausimai.

„Iki šiol trūko žinių, rekomendacijų ir priemonių, kurios padėtų įvertinti bebrų užtvankas, kuriose yra mažiausia maistinių bei pavojingų medžiagų pernaša į paviršinius vandens telkinius. Viso projekto metu ypatingą dėmesį skyrėme vandens švaros klausimams, sprendėme vandens kokybės problemas, susijusias su miškininkavimu“, – sako dr. O. Belova.

Projekto rezultatai svarbūs miško išteklių tvariam naudojimui, naudingi dirbantiems miškų ūkyje ir dalyvaujantiems bebrų daromos žalos valdyme.

Facebook komentarai