Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Beveik po keturių dešimtmečių ūkininkavimo pienines karves keičia į mėsinių galvijų bandą

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
„Mūsų optimizmas mus tik ir laiko“, – sakė Plungės rajono ūkininkė Gražina Lingienė, su vyru Algimantu ūkininkaujanti beveik keturis dešimtmečius.
„Mūsų optimizmas mus tik ir laiko“, – sakė Plungės rajono ūkininkė Gražina Lingienė, su vyru Algimantu ūkininkaujanti beveik keturis dešimtmečius.
Printer Friendly, PDF & Email

Plungės rajone Žlibinų seniūnijos Varnaičių kaime beveik keturis dešimtmečius ūkininkaujantys Gražinai ir Algimantas Lingiai nusprendė penkias dešimtis pieninių karvių pakeisti į mėsinių galvijų bandą. Gražia žemaitiška kalba ūkininkė Gražina aiškino, jog taip elgtis gyvenimas privertęs, nebeapsimoka pieninių karvių laikyti. Ir amžius abiejų su vyru jau esąs nemenkas. Reikia bent kiek pasilsėti, kol dar gyvi.

„Ką beveiksi, dar ūkininkausime“

Trisdešimt šešeri metai. Tiek laiko Varnaičiuose gyvulius laiko ir žemę dirba Gražina ir Algimantas Lingiai. Savo reikmėms ūkininkai grūdų užsiaugindavo, bet sėklą pirkdavo. Pastaruosius trejetą-ketvertą metų sėja tik mišinį ir žoles, atnaujina pievas ir ganyklas.

Mišriame ūkyje svarbiausia buvo pieninė banda. Prieauglio ūkininkai neaugindavo – ką karvutės atsivesdavo, parduodavo.

Nusprendę visiškai atsisakyti pieninių karvių, tas pačias karvutes sėklina su grynaveisliu mėsiniu jautuku. Taip palengva iš pieninių karių bandos ir pasidarys mėsinių.

„Bet nuo žemės ir gyvulių tikrai dar neatsisakysime. Ką beveiksi, ūkininkausime. Dar iki pensijos reikia palaukti. Nesėdėsi ir nežiūrėsi į dangų“, – sakė G. Lingienė.

Ūkininkai pripažino, kad nebuvo lengva ilgai laikytų pieninių karvių atsisakyti. Bet pakilusios pieno supirkimo kainos nebegelbėjo, nes pabrango ir tebebrangsta beveik viskas, ko reikia gyvulių augintojams: kombinuotieji pašarai, kuras. Veterinarinės paslaugos dangų pasiekusios. O kur dar vaistų brangimas? Vienas atvažiavimas į kiemą iš kišenės jau kelias dešimtis eurų ima. Prieš penketą metų, kai pieno supirkimo kainos, rodės, irgi buvo neprastos, labai pabrango pašarai.

„Manau, kad pieno supirkimo kainos turėtų būti dar didesnės, apie 50-60 centų už litrą. Jei taip būtų atsitikę, dar būtume likę prie pieninių karvučių. Bet taip neatsitiko, todėl būtume vargę, gal ir bankrutavę. Vienu du su vyru ir dirbame. Nors vaikų ir turime, jie sparnus pakėlė ir išplasnojo savo keliais. Dukra Londoną pasiekė. Tik savimi ir savo jėgomis galime pasitikėti“, – tvirtino Gražina Lingienė.     

„Eurus greitai nešiosimės „čemodane“

Per ilgą ūkininkavimo laiką ūkininkai tris sykius dalyvavo programose, gavo įvairios paramos, kuri labai gelbėjo.

„Dabar mūsų įsipareigojimai baigti. Jau mums užteks. Sudėtingas tas laikas, virusai, karas. Dar ir pavasaris labai šykšti lietaus. Per mėnesį  iškrito vos keli lašai. Kartais klebonėlis bažnyčioje gausiau pašventina. Žolė prastai auga. Jau rūpi, kaip su pašarais žiemai bus.

Negali nieko dėl ateities planuoti, o jei, neduok Dieve, ir pas mus kas nors baisaus atsitiktų... Jei ir neatsitiktų, tai kainos vis viena dar kils. Neabejoju. Eurus greitai nešiosimės „čemodane“, piniginėje nebetilps. Kefyro pakelis iš 59 centų iki euro devynių centų bežiūrint pašoko. Kitą sykį gal jau ir pusantro euro bus“, – svarstė Plungės rajono ūkininkė. 

G. Lingienė pripažino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, išgyveno tikrą baimę. Buvo trumpam kilusi žaibiška mintis apskritai visus gyvulius parduoti. Bet po truputį baimė nuslūgo. „Tikėkimės, kad reikalai pasitaisys. Ne šiandien, ne rytoj, ne po mėnesio, bet kada nors bus lengviau. Sulauksime. Mūsų optimizmas mus tik ir laiko“, – teigė. 

Facebook komentarai

bas

a