Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Bulvės baigia „prigerti“, bet senoliai sako, kad būdavo ir blogiau

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Besikartojančios smarkios liūtys pridaro vis daugiau nuostolių. Vaizdai iš Dzūkijos ir Suvalkijos.
Besikartojančios smarkios liūtys pridaro vis daugiau nuostolių. Vaizdai iš Dzūkijos ir Suvalkijos.
Printer Friendly, PDF & Email

Besikartojančios smarkios liūtys pridaro vis daugiau nuostolių. Nuolatiniai smarkūs lietūs, vėtros guldo javus, kurie šiemet, rodės, kaip niekad gražūs, žadėjo  gerą derlių būsiant. Kliūna ir daržams. Pastarosiomis dienomis iškritusi stambi kruša nudaužė agurkus, pomidorus ir kitas daržo gėrybes, bulvės kai kur baigia „prigerti“.

Net tie, kurie tvenkinių neišsikasę savo sodybose, galvas kraipo žiūrėdami į plytinčius „vandens telkinius“. Sako, jau nė neatskirsi, kur tvenkinys, o kur liūties padariniai- visur plyti ežerai.

Javų augintojų nuotaikos ne kokios

Pakalbinta Lazdijų rajono Būdviečio seniūnijos specialistė Jolanta Kalinauskienė sako, kad „paplaukus“ Būdviečio seniūnija, bet apie didelius nuostolius negirdėjusi. „Javai tai žiauriai plaukia“, – sako ji.

Ne itin džiugiai nusiteikę ir patys ūkininkai.

Ingos Buckiūnienės šeima iš Strumbagalvės kaimo augina apie 20 hektarų javų. „Visko auginame, ne tik javus“, – tarsteli ji.

 Ūkininkė tikina, kad dabar tai jau tikrai baisu. „Ir miežiai, ir kviečiai guli, lopais tokiais išguldyti. Iš po nakties negražiai atrodo“, – pasakoja ji.

Sako, kad šiemet javai kaip niekad buvo gražūs. „Dabar nuotaikos ne kokios“, – prisipažįsta ji.

Visko dar nespėję apžiūrėti – tik prie namų. „Vyras prieš kelias dienas apvažiavo laukus. Sakė, kviečiai iki juosmens. Tai dabar jau ant šono, aišku, tik iki kelių. Per dideli, vargu, ar atsistos“, – pasakoja ji.

Liūtys kone kasdien? „Taip, ir kasdien vis prasčiau, ir prasčiau. Vis guldo, priplaks prie žemės“, – tikina ji.  

Tiesa, kukurūzams, anot Ingos, gerai: šilta, trąšų gavo – jie dar laikosi. „Kol ledukai neišdaužė“, – pastebi pašnekovė ir laikydamasi senų prietarų tris kartus nusispjauna, kad, gink Dieve, dar šito „gėrio“ jų kraštas nesulauktų, mat, sako, kad krušos dar negavę. „Tokių baikų dar nebuvo“, – tarsteli ji. 

Pranašauja sunkią javapjūtę             

Krosnos seniūnijos seniūnė Valda Žukauskienė (Lazdijų rajonas) sako, kad daug nuošliaužų keliuose: seniūnijoje regioninės reikšmės keliai.

„Važiavau nuo Saltininkų pusės: ūkininkų laukai plaukia, vandens daug, pasemta, šienas vandeny, javai išguldyti“, – apie susidariusią situaciją pasakoja seniūnė.

Krosnos seniūnijos vyresnioji specialistė Regina Alavočienė sako, kad po liūties ežerai plaukia. „Daržai liūliuoja“, – tikina ji.

 Ūkininkai tikėjosi gero derliaus? „Į seniūniją buvo užsukęs Valdas Sujeta, tai dar apkalbėjome, kad derlius geras bus: javai gražūs, varpos ilgos. Tačiau jau tada ūkininkas atkreipė dėmesį, kad nuolatiniai lietūs guldo javus“, – pasakoja specialistė.

Pakalbintas pats Valdas Sujeta, ūkininkaujantis Krosnos seniūnijoje, iškart pasakė, jog liūtys išguldė jo kviečius. „Pagal lauko plotą 50 procentų išguldė“, – teigia jis. Jo valdos: virš 200 hektarų dirbamos žemės.  

„Nuostolių bus. Javapjūtė bus sunki: išgulusius javus sunku kulti, jie neišdžius, grūdų kokybė žymiai prastesnė bus, išgulusių javų grūdai nerekomenduojami sėklai naudoti. Javapjūtė trukdysis. Gerai, jei sausi orai bus, o jei dar palynos. Gražūs javai buvo, matėsi, kad derlius bus geras, dabar jau gali būti atvirkščiai. Nuotaikos prastos“, – sako ūkininkas.

Būdavo ir blogiau...

Sutiktas Bronius Pankūnas sakėsi esąs vienas seniausių Saltininkų kaimo  gyventojų – jam 86.  

„Vaikeli, dar blogesnių laikų mačiau“, – tikina pakalbintas senolis. Anot jo, buvę ir tokių laikų, kad javus pirmiausia grebelka sugrebodavo, džiovindavo ir tik tada kuldavo – kitaip neįmanoma buvę. „Aš pats kūliau gal 12 metų“, – sako jis.  

Pasak jo, būdavo metų, kai išvis lietūs neleisdavo nukulti – javai laukuose likdavo.

„Per tiek metų visko mačiau“, – tikina senolis.  Anot jo, labai blogai, kas dabar gamtoje darosi, bet buvę ir blogesnių laikų – nereikia Dievo medin varyt.  

Sako, ir jo bulvių vagose upeliai tekėję, saulutei išlindus, ačiū Dievui, susigėrė. „Po mano bulvių bus – nieko neprikasiu“, – sako senolis ir riebiai nusikeikia.

Kruša nepagailėjo: „renka ašaras“

Šventežerio seniūnijoje Straigių kaime (Lazdijų rajonas) ūkininkaujantis Juozas Urbonas tikina, kad jis, ko gero, labiausiai nukentėjo nuo krušos. „Labai skausmingą temą palietėte“, – sako jis. Kodėl taip sakote? „Paskaičiuokime: 8 hektarai avižų, 6 hektarai mišinio, 15 hektarų pievų nuėjo, visi kukurūzai – 10 hektarų“, – dėsto ūkininkas.

Kruša nepagailėjo ūkininko laukų. „Išdaužė. Pievas perpjoviau, kita dar nepjauta stovi, liucerną sumalė taip, kad kur buvo pusė metro liucerna pjovimui, silosavimui, tai liko tik 10 centimetrų. Tokią pjoviau – susirinkau ašaras. Visos maistingiausios medžiagos nudaužytos“, – pasakoja jis.

Iš mišinio dar nežino, ką darysiąs. „Konsultuosiuosi su kitais kolegomis“, – sako jis pridurdamas, kad vikių nelikę mišinin.

Tiesa, jis nė neketina skųstis. „Jei aš pradėsiu skųstis, tai ar kas ką man kompensuos? Niekas. Dar pasijuoks. Sakys, o ko nesidraudei? Nesu toks bagotas, kad dar ir draudimą išlaikyčiau“, – sako jis.  

Anot jo, ne jis vienas nukentėjo nuo gamtos stichijų – visas Padusio ruožas.

Nuo liūčių kenčia ir suvalkiečiai. Prie Želsvos (Marijampolės savivaldybė), esantys laukai, atrodo apgailėtinai.

Facebook komentarai