Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

brolijos baneriukas

 

 

Zemes ukio technikos brolija

Būsimų artojų ūkininkai turi ieškoti jau tarp pradinukų

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Dangiras Kačinskas
Dangiras Kačinskas
Printer Friendly, PDF & Email

Po taikaus žemdirbių protesto Lietuva tarsi pasidalino į dvi stovyklas: vieni palaiko ūkininkų siekius, supranta juos slegiančias problemas, o kiti ūkininkus laiko valstybės išlaikytiniais, vadina turtuoliais, nenorinčiais prisidėti prie tautos socialinių bėdų sprendimo

„Agroeta“ jau rašė, kad ūkininkai išskėstomis rankomis laukia mechanizatorių, siūlo jiems didesnius atlyginimus, būsto įsigijimo ir kitas lengvatas. Deja, ūkiuose dirbančių specialistų amžiaus vidurkis vis didėja, mechanizatoriai sensta ir giedros šiuo klausimu kol kas nesimato.

„Anksčiau Kėdainių rajone gyvavusiose žemės ūkio profesinėse mokyklose kasmet buvo paruošiama dešimtys jaunuolių Lietuvos kaimui. Dabar situacija pasikeitusi iš esmės, – teigia Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas. – Nors mes ir turime techninę bazę tokių specialistų rengimui, vis dėlto jaunuolių baigusių pagrindinę ar vidurinę mokyklas, žemės ūkio specialybėms nebesulaukiame“.

Pasak jo, ilgiausiai išsilaikė technikos prižiūrėtojo, paprasčiau sakant, mechanizatoriaus specialybė, bet ir ją įgyti prieš du metus panoro tik 3 jaunuoliai, prieš metus ir šiemet - po du mokyklas baigusieji.

„Suprantama, dėl tokio skaičiaus norinčiųjų mokymo grupių sudaryti neturėjome galimybių, todėl šios specialybės dėstytojai liko be darbo“, – akcentuoja D. Kačinskas.

Centro vadovas pabrėžė, kad įstaiga bendrauja su darbdaviais, rengia susitikimus, organizuoja diskusijas.

„Pastebiu, kad pramoninkai šioje vietoje jau lenkia ūkininkus. Jie sugeba įtikinti jaunus žmones pasirinkti šaltkalvio, suvirintojo ar panašias specialybes, o kadangi moksleivių nuolat trūksta, kaimui, paprasčiausiai, jaunuolių nebelieka. Manau, kad ūkininkai norėdami nusverti svarstykles į savo pusę, turėtų dažniau lankytis bendrojo lavinimo mokyklose, bendrauti su vaikais, ugdyti jų potraukį technikai, parodyti kaimo gyvenimo privalumus“, – aiškina D. Kačinskas.

Kitas dalykas, visuomenės informavimo priemonės didžiąją dalimi proteguoja kitokį, nuo kaimo atitolusį, gyvenimo būdą. Televizijoje, internete populiarinamas švarus darbas, o kaimiečiai dažniausiai rodomi negatyviuose reportažuose. „Tai taip pat neprisideda prie jaunimo sugrąžinimo į mūsų kaimus“, – neabejoja Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius.

Be to, jis pastebėjo, kad anksčiau, kai profesinės žemės ūkio mokyklos buvo globojamos Žemės ūkio ministerijos, aukščiau minėtos problemos nebuvo tokios aštrios.

„Manau, kad ir dabar, įvertinusi padėtį, Žemės ūkio ministerija galėtų nuveikti nemažą darbą. Galbūt nereikia įstaigų pavaldumo perskirstymo, pakaktų tampresnio bendradarbiavimo, pagrįsto dalies žemdirbiškų profesijų kuravimu, palankesnių sąlygų ūkininkavimo kryptį pasirinkusiems jaunuoliams sudarymu“, – įsitikinęs D. Kačinskas.

Facebook komentarai