Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

„Cannabis Hub.LT-2020“: ką pavyko pasiekti ir ką privalome padaryti?

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
VDU Žemės ūkio akademijos Mokslo ir technologijų parko bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) atstovas Rimantas Čiūtas.
VDU Žemės ūkio akademijos Mokslo ir technologijų parko bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) atstovas Rimantas Čiūtas.
Printer Friendly, PDF & Email

Šeštadienį Kaune finišavo dvi dienas trukusi pirmoji Lietuvos pluoštinių kanapių verslo paroda ir ateities sandorių mugė „Cannabis Hub.LT-2020“. Vienas parodos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Mokslo ir technologijų parko bei Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) atstovas Rimantas Čiūtas sako, jog pluoštinių kanapių verslas turi itin dideles galimybes ir toliau plėstis, bet tam reikia įveikti ir tam tikras kliūtis. Tačiau bendras fonas rinkoje susiformavo itin palankus.

Kaip įvertintumėte pasibaigusią parodą?

Vertinu neblogai, nes gavome labai daug teigiamų atsiliepimų iš dalyvių, lankytojų. Tačiau patys, kaip organizatoriai, matome, jog po pirmojo bandymo yra taisytinų dalykų ir, galbūt, tokių dalykų, kurie galėjo būti, bet šį kartą nebuvo pademonstruoti. Tikimės, kad tai pavyks ateityje.

Vadinasi, kitais metais paroda irgi įvyks?

Jei jos nesugebėtume surengti kitais metais, daugelis ūkininkų, verslininkų ir užsienio svečių labai nusiviltų. Atsisveikindami su jais, linkėjome vienas kitam susitikti ir kitais metais.

Kokių turėjote svečių šių metų parodoje?

Buvo labai gausi delegacija iš Ukrainos, pristačiusi naująją pluoštinių kanapių veislę „Mrija“, taip pat auginimo ir perdirbimo technologijas, kuriomis galėtų pasinaudoti ir Lietuvos ūkininkai. Turėjome pluoštinių kanapių augintojų asociacijos atstovų iš Latvijos, taip pat verslininkų iš Vokietijos.

Kaip vertinate šį susidomėjimą?

Konferencijos metu vienas pranešėjas suabejojo, ar su pluoštinėmis kanapėmis neatsitiks taip, kaip Lietuvoje atsitiko su juodųjų serbentų auginimu. Į tai galiu atsakyti, kad pluoštinių kanapių verslas yra nevienadienė ekonominė mada. Tai yra augalas, iš kurio galima pagaminti dešimtis tūkstančių galutinių produktų. Vis labiau mes atrandame pluoštinę kanapę kaip biologiškai vertingų medžiagų šaltinį. Deja, mūsų teisinė aplinka kol kas neleidžia Lietuvai tapti visaverte tarptautinio bendradarbiavimo partnere, nes ne visos pluoštinės kanapės dalys yra įteisintos vartojimui Lietuvoje, ne visi šio augalo perdirbimo būdai yra leidžiami. Dėl to Lietuvos ūkininkai tegali užauginti ir išvežti neperdirbtą žaliavą į užsienį. Jei būtų priimta Pluoštinių kanapių įstatymo nauja redakcija ir pluoštinė kanapė būtų įteisinta kaip žemės ūkio kultūra, būtų leidžiami visi legalaus augalo legalūs perdirbimo būdai, tuomet pluoštinė kanapė duotų neįtikėtinai didelę naudą Lietuvos ekonomikai. Vien tik tiesioginių užsienio investicijų į mūsų šalį, priėmus naujos redakcijos įstatymą, per keletą metų galima būtų tikėtis apie 280 mln. eurų. Pripažinkime, tai reikšminga suma ir impulsas žemės ūkio sektoriui bei šalies regionams.

Parodos metu vyko konferencija, taip pat sandorių mugė. Kaip vertinate šiuos renginius?

Sandorių mugė vyko dvi dienas. Mes, kaip organizatoriai, tikrai norėjome padėti ūkininkams, kad jie tiesiogiai susisiektų su pluoštinių kanapių sėklų pardavėjais sėjai ir galėtų parduoti savo užaugintą produkciją, sudarę preliminarius ateities sandorius. Oficialiai įregistravome 22 sandorių mugės dalyvius. O pačioje konferencijoje („Pluoštinių kanapių verslo vystymas: gerosios patirties ir inovacijų sklaida skatinant verslo partnerystę“) iki pat jos pabaigos klausytojų salėje buvo labai daug. Galima pasidžiaugti, kad ir konferencijos tematika buvo įvairi, paliečianti visus pluoštinių kanapių verslo sektorius. Buvo labai geranoriškai dalinamasi pluoštinių kanapių verslo gerąja praktika ir tai be galo džiugino.

Facebook komentarai