Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Darius Remeika: tikslas vienas ir labai aiškus – kad mūsų vartotojus pasiektų tik saugus ir kokybiškas maistas

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Artėjant Pasaulinei maisto saugos dienai, birželio 7 – ajai, interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriumi Dariumi Remeika: kokios kontrolės ir prevencinės priemonės taikomos Lietuvoje užtikrinant aukštą maisto kokybę ir saugos lygį, ir su kokiais iššūkiais susiduriama.

Ar maisto saugos tema vis dar yra aktuali, juk Europos Sąjungos valstybėse galioja vieni aukščiausių maisto saugos standartų, sukurtos efektyvios maisto saugą užtikrinančios kontrolės ir prevencijos sistemos?

Maisto sauga visuomet išliks aktualia tema ir iššūkiu. Sukurtos maisto saugą užtikrinančios kontrolės sistemos turi prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. Kaip tik todėl neseniai Europos Komisija pristatė naują ilgalaikę strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Tai pagrindinis Europos „žaliojo susitarimo“ dokumentas.

Įgyvendinant jame numatytus strateginius siekius turės prisidėti visos Europos Sąjungos (ES) valstybės, taip pat ir Lietuva. Siekiama Europoje sukurti tvarią saugaus ir kokybiško maisto tiekimo sistemą. Ši strategija padės užtikrinti aprūpinimą maistu ir galimybę maitintis sveikais, iš švarios gamtos išteklių gautais produktais.

Joje nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tokie, kaip iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamas antimikrobinių medžiagas ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

Taigi, maisto sauga – labai aktuali tema, kur įgauna gerokai platesnę prasmę, nei vien tik fizinės, cheminės ar mikrobiologinės maisto produktų taršos nustatymas.

Užsiminėte apie mikrobiologinę maisto saugą, pastaruoju metu VMVT vykdė intensyvią paukštienos ir jos produktų kontrolę rinkoje – sulaikyta per šimtą tonų nesaugios paukštienos. Ar sugriežtinta kontrolė padėjo pasiekti reikšmingų rezultatų?

Sugriežtinta kontrolė davė labai reikšmingų rezultatų. Visų pirma, tiekėjai ima atsakingiau rinktis iš kur, iš kokių gamintojų įsigyja produkciją, be to, ir vartotojai pradėjo atsakingiau rinktis perkamą paukštieną. Apsipirkdami jie atidžiau atkreipia dėmesį į produkcijos gamintoją, jos kilmę.

Jaučiame aktyvesnį vartotojų susidomėjimą, nes sulaukiame daugiau klausimų. Be to, sugriežtintos paukštienos kontrolės rezultatų viešinimas leidžia vartotojui pačiam įvertinti, kuriose prekybos vietose jis jos gali tikėtis saugios ir kokybiškos.

Tuo tarpu paukštienos prekyba užsiimančios griežčiau vertina paukštienos tiekėjų patikimumą, atlieka daugiau mikrobiologinių savikontrolės tyrimų. Iš gamintojo prašoma garantijų dėl produkto saugos, su kiekviena produkcijos partija reikalaujama pateikti produkcijos mikrobiologinius laboratorinių tyrimų rezultatus. 

Vasaros pradžia – šviežių daržovių, uogų ir vaisių metas, kaip yra užtikrinama šių pirminių produktų sauga ir kokybė?

Lietuviškų vaisių, uogų, daržovių sauga ir kokybė tikrinama visuose šių produktų pasiskirstymo etapuose – nuo augintojo iki galutinio pardavėjo. Kiekvienais metais yra atrenkami vaisių ir daržovių mėginiai dėl pesticidų likučių, sunkiųjų metalų, nitratų nustatymo.

Vidutiniškai per metus patikrinama apie 200 tonų įvairių vaisių, uogų ir daržovių – tiek įvežtų ar importuotų bei užaugintų Lietuvoje, viršytos didžiausios leistinos teršalų koncentracijos nustatomos ypač retai.

Bendra tyrimų rezultatų tendencija labai panaši visoje ES, nes reikalavimai šiems produktams yra vienodi. Pavyzdžiui, pernai, vykdant vaisių ir daržovių kontrolę dėl pesticidų likučių, atlikta per 400 lietuviškų vaisių ir daržovių ar jų produktų tyrimų. Daugiau nei 50 proc. tirtų mėginių pesticidų likučių apskritai nebuvo nustatyta.

Nustačius atvejus, kuomet bent vieno pesticido likučiai produkte viršija nustatytus didžiausius leistinus kiekius, nedelsiant uždraudžiama tokio maisto produkto siuntos realizacija, produktai sunaikinami specializuotose įmonėse.

VMVT  inspektoriai kelerius metus vykdo ir sustiprintą sezoninių lietuviškų vaisių ir daržovių, parduodamų turgavietėse ir laikinose prekybos vietose, kontrolę. Deja, prekiautojai, ypač lauko sąlygomis, ne visada teisingai kainų etiketėse nurodo visą būtiną informaciją apie produktus (kilmės šalį, kokybės klasę, veislę), taip pat neretas pažeidimas – prekyba vaisiais ir daržovėmis be įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Gyvūnų gerovės standartai taip pat prisideda užtikrinant maisto saugą?

Kadangi Lietuvoje pagaminti mėsos gaminiai populiarūs ne tik tarp vietos vartotojų, bet ir eksportuojami į daugelį Europos ir pasaulio šalių, jie turi atitikti aukštus tarptautinius maisto saugos standartus. Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad ir žaliavos, kurias tiekia mūsų augintojai, būtų kokybiškos. Malonu pasidžiaugti, kad Lietuvos ūkininkų sąmoningumas ir gyvūnų gerovės standartų supratimas – didėja.

Būtent nuo gyvūno auginimo sąlygų ir gerovės priklauso visos mėsos ir jos gaminių kokybė ir saugumas. Labai svarbu paminėti, kad norint ir toliau išlaikyti aukštą mėsos ir jos gaminių kokybę, svarbu gaminti iš aukščiausius gyvulių gerovės ir sveikatingumo standartus atitinkančių gyvulių.

Maisto klastotės – visame pasaulyje daug naujų iššūkių kontrolės institucijoms kelianti veiklos sritis. Ar Lietuvoje taip pat pasitaiko maisto klastojimo atvejų?

Kalbant visos ES mastu, maisto klastojimo atvejų ar įtarimų kasmet užfiksuojama daugiau: jeigu 2016 m. buvo 157 tokie atvejai, tai 2019 m. jų jau buvo 292. Daugiausia klastočių nustatoma dėl riebalų ir aliejų, žuvų ir jų produktų, mėsos ir jos produktų, vaisių ir daržovių, paukštienos ir jos produktų, prieskonių ir žolelių ir kt. Pagal rizikos faktorius – daugiausiai dėl netinkamo ženklinimo, produkto ingredientų sukeitimo, dokumentų neatitikimų.

 

Facebook komentarai