Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Daugiau nei 100 šalių pasiekė pasaulinį susitarimą dėl 15 proc. minimalaus pelno mokesčio tarifo. Ką tai reiškia?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Daugiau nei 130 šalių, įskaitant Australiją, praėjusią savaitę sudarė susitarimą dėl didelių pokyčių, susijusių su didelių globalių pasaulio įmonių apmokestinimu. Susitarimas buvo sudarytas tarp 136 šalių po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) inicijuotų derybų. Šalys susitarė dėl pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarifo.

Šio susitarimo tikslas: atgrasyti tarptautines, ypač skaitmenines bendroves nuo veiklos ir pelno perkėlimo į šalis, kuriose jos moka mažai arba visai nemoka mokesčių – geriau žinomų kaip mokesčių rojaus valstybes.

Šis įvykis įgalins koreguoti  tarptautines apmokestinimo taisykles, kad būtų galima suvaldyti skaitmenizacijos ir globalizacijos procesų iššauktus pokyčius ir padarys tarptautinius susitarimus dėl mokesčių teisingesnius ir veiksmingesnius.

Remiantis mokslininkų  skaičiavimais, veiklos perkėlimas į mokesčių rojaus valstybes tai JAV iždui kainuoja 100 milijardų JAV dolerių per metus.

Kaip veiktų minimalus pasaulinis mokestis?

Pagrindinė idėja yra paprasta: šalys įteisintų visuotinį minimalų pelno mokesčio tarifą, kuris būtų ne mažesnis kaip 15 procentų labai didelėms bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija 750 milijardų eurų (1,2 trilijono JAV dolerių).

Tais atvejais, jeigu įmonės pelnas būtų neapmokestinamas arba apmokestinamas žemu tarifu vienoje iš pasaulio mokesčių rojaus valstybių, bendrovių gimtoji šalis nustatytų papildomą mokestį, kuris padidintų mokestį iki 15 proc.

Dėl to bendrovėms taptų beprasmiška naudotis mokesčių rojaus valstybių paslaugomis, nes mokesčiai, kurių išvengta ten, būtų sumokami bendrovės „gimtojoje“ šalyje.

Ar šis mokesčio planas būtų skirtas skaitmeninei ekonomikai?

Šis naujo mokesčio planas taip pat leistų šalims apmokestinti dalį maždaug 100 didžiausių tarptautinių įmonių pelno, kai jos vykdo verslą tose vietose, kuriose fiziškai neveikia. Tai gali būti mažmeninė prekyba internetu ar reklama. Mokestis būtų taikomas tik pelno daliai, viršijančiai 10 procentų pelno maržą.

Mainais kitos šalys panaikintų savo vienašalius skaitmeninių paslaugų mokesčius JAV technologijų milžinams, tokiems kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“. Tai užkirstų kelią prekybiniams konfliktams su Vašingtonu, kuris teigia, kad tokie mokesčiai nesąžiningai taikomi JAV bendrovėms ir grasino imtis atsakomųjų priemonių taikant naujus tarifus.

Ar visiems patinka šis susitarimas?

Kai kurios besivystančios šalys ir joms atstovaujančios advokatų grupės, tokios kaip „Oxfam“ ir Jungtinėje Karalystėje įsikūręs „Tax Justice Network“, teigia, nors pagal šį susitarimą šalys gautų apie 205 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų, didžioji jų dalis būtų skirta turtingoms šalims, nes jose yra daugelio didžiausių tarptautinių įmonių būstinė.

JT aukšto lygio tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo ekspertų grupė rekomendavo taikyti bent 20–30 proc. pelno mokesčio tarifą.

Šalys, kurios dalyvavo derybose, bet nepasirašė susitarimo, buvo Kenija, Nigerija, Pakistanas ir Šri Lanka.

Kas toliau?

Po šio susitarimo, šalys privalėtų pasirašyti tarpvyriausybinį susitarimą 2022 m., O jį įgyvendinti jau 2023 m.

Pasaulinį minimalų pelno mokesčio tarifą galėtų taikyti atskiros šalys, naudodamos EBPO sukurtas pavyzdines taisykles.

Lietuva taip pat pasirašė šį susitarimą. Visas pasirašiusias susitarimą šalis galima matyti čia.

Facebook komentarai