Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Didėjant rizikai dėl kiaulių maro protrūkio tarp naminių gyvulių, ieško būdų, kaip pagerinti saugos priemones

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pranešus apie 22 afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkius laukinėje faunoje pastarąjį mėnesį, tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigia, kad, artėjant šiltajam metų laikotarpiui, didėja rizika, jog virusas paplis ir tarp naminių gyvulių. Savo ruožtu Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas teigė, kad šiuo metu kiaulių augintojai ieško būdų, kaip pagerinti biosaugos priemones kiaulių laikymo vietose.

Pasak VMVT atstovo, artėjant šiltajam laikotarpiui, kiaulių laikytojams atsipalaiduoti nereikėtų.

„Mes stebime situaciją ir matome, kad virusas iš Lietuvos niekur nedingo. Nors afrikinio kiaulių maro atvejų laukinėje faunoje ir sumažėję (...), iki šios dienos esame užfiksavę 69 vietose 93 viruso atvejus tarp šernų, kas, palyginti su praėjusiais metais ar užpernai, nėra daug, bet tai rodo, kad virusas niekur nedingo, jis cirkuliuoja laukinėje faunoje. Artėjant šiltajam metų laikotarpiui, didėja rizika, kad virusas iš užkrėstų vietų bus perneštas ir paplis tarp kiaulių, nes (...) paprastai birželio mėnuo yra pats rizikingiausias“, – Eltai teigė M. Masiulis.

Pasak jo, kiaulių augintojams privalu laikytis nurodytų biosaugos reikalavimų.

„Tos priemonės yra labai paprastos – vieta turi būti aptverta, neturi lankytis pašaliniai asmenys, (...) prieš patenkant į kiaulių laikymo vietą privalu pasikeisti savo avalynę ir aprangą, nuolat atnaujinti dezinfekcinį kilimėlį, jį užpildyti šviežiai paruoštu tirpalu“, – teigė jis.

„Tų priemonių, kurios yra dabar, pakanka, jei kiaulių laikytojai jų laikytųsi. Biologinės saugumo priemonės turi būti taikomos visą laiką, ne tik šiltuoju laikotarpiu“, – teigė M. Masiulis.

Kiaulių augintojų asociacijos direktorius A. Baravykas teigė, kad AKM platina ir vabzdžiai, todėl pavojus dėl viruso pernešimo dar labiau išauga.

„Šiais metais buvo paviešinta tyrimo (Žemės ūkio ministerijos atlikto. – ELTA) ataskaita, kad tam tikros vabzdžių rūšys perneša kiaulių marą, ir jos yra aktyvios birželio-rugsėjo mėnesiais. Pikas – liepą ir rugpjūtį. (...) Ūkiai dabar ieško techninių sprendimų, (…) kaip apsisaugoti nuo musių patekimo į vidų“, – sakė asociacijos vadovas.

Pasak A. Baravyko, jei virusas patenka į kiaulių fermą, ji yra likviduojama, o gyvuliai sunaikinami.

„Tokiu atveju ferma yra likviduojama, sunaikinami gyvuliai, dezinfekuojama ir taip nutraukiama viruso grandinė. Dar yra papildoma problema – zonavimas. (…) Iš šalia esančių aplinkinių ūkių sudaroma vadinamoji trečia zona, (...) o iš tos teritorijos yra labai apsunkinta mėsos prekyba. Didžiulė problema yra realizuoti kiaules iš tos zonos, niekam jų nereikia ir jų niekas neperka. Čia ypač didelė problema stambiems ūkiams“, – Eltai sakė A. Baravykas.

Anot jo, sričių, kur būtų galima pagerinti biosaugą, pilna. Tai, pasak Kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus, padėtų kovoti su maro patekimu į kiaulių laikymo vietas.

„(...) Vietų, kur reikėtų geriau susitvarkyti, yra: darbuotojų buitinės patalpos, praėjimai, maisto tiekimas, senos tvoros. (…) Vietų, kur investuoti, tikrai yra“, – pridūrė jis.

Kaip anksčiau pranešė VMVT, kovo mėnesį ir pirmąją balandžio savaitę AKM diagnozė buvo patvirtinta 13 šernų gaišenų, surastų Lietuvos miškuose, ir dar 9 sumedžiotiems šernams.

Facebook komentarai