Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

„DigitalFarm 2019“: siekiama naujo proveržio kuriant ir testuojant išmanias technologijas Lietuvos žemės ūkyje

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Skaitmeninio inovacijų centro „AgriFood DIH Lithuania“ atstovas Augustas Alešiūnas ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Skaitmeninio inovacijų centro „AgriFood DIH Lithuania“ atstovas Augustas Alešiūnas ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Printer Friendly, PDF & Email

Jau kitą savaitę Lietuvos sostinėje Vilniuje vyks toks agroverslo forumas, kokio mūsų šalyje dar nėra buvę. Išmaniųjų technologijų taikymas žemdirbystėje, skaitmenizuotas ūkio valdymas ir finansavimas, praktinis inovacijų taikymas ir glaudus ryšys su inovacijų kūrėjais – šiomis temomis savo įžvalgas spalio 17 d. Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31) pateiks per dvi dešimtys verslo lyderių ir ekspertų. Į forumą „DigitalFarm 2019“ ūkininkai dar gali užsiregistruoti ir, kaip teigia vienas iš konferencijos organizatorių, skaitmeninio inovacijų centro „AgriFood DIH Lithuania“ atstovas Augustas Alešiūnas, grįžusieji iš forumo turės į valias apgalvoti apie savo ūkio ateitį.

A. Alešiūnas nė kiek neabejoja renginio, kuris organizuojamas kartu su įtakingiausius šalies verslininkus vienijančia Lietuvos verslo konfederacija, reikšme.

„Siekiame pagrindinio tikslo, kad Europos Komisija, taip pat užsienio verslo partneriai, pilotinių projektų kūrėjai, mokslo atstovai iš Belgijos, Olandijos ir kitų šalių pamatytų, jog Lietuva gali būti šalimi, kurioje būtų testuojamos ir kuriamos technologijos agroverslui“, – teigė A. Alešiūnas.

Pasak jo, Lietuvoje daug matematikų, chemikų, fizikų ir kitų tiksliųjų mokslų atstovų, kurie gali prisidėti prie inovatyvių agroverslo projektų kūrimo.

„Savo ruožtu mes, kaip organizatoriai, Lietuvos valdžiai, mokslininkams ir verslininkams norime parodyti, kad yra tarptautinė ekosistema, begalė tarptautinių projektų, kuriuose galime bendradarbiauti lygiomis teisėmis. Būtent todėl ir atvyksta į forumą kviestiniai žmonės, galintys būti tos simbiozės dalimi. Tai, manyčiau, tam tikro bendradarbiavimo tilto nutiesimas tarp mūsų ir Europos“, – neabejoja „AgriFood DIH Lithuania“ atstovas A. Alešiūnas.

Forume pasisakys Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovė Dr. Doris Marquardt, „EITFood NE“ direktorė ir „Hyphenity“ įkūrėja Marja-Liisa Meurice, žinomi Lietuvos agroverslo lyderiai.

„Jeigu bus pasirašytas tarptautinio bendradarbiavimo memorandumas su tam tikrais žingsniais, konkrečiai įvardinus prioritetus, tai laikyčiau forumo sėkme“, – agroverslo naujienų portalui „Agroeta.lt“ sakė A. Alešiūnas. 

Jis neabejoja, kad „DigitalFarm“ forumas taps kasmetiniu renginiu, skirtu aptarti žemės ūkio kryptį ir ateitį formuojančius politikos pokyčius, verslo tendencijas ir inovacijų proveržius.

Kad ūkininkai ir investuotojai gali puikiai bendradarbiauti tarpusavyje, „Agroetai“ pabrėžė ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Kuo svarbus šis forumas verslininkams, turint galvoje, kad išmaniosios technologijos sparčiai vystosi ir padeda įmonėms didinti jų efektyvumą?

Akivaizdu, jog Lietuvos, kaip mažos valstybės, ekonominis progresas ir ateities gerovė priklauso nuo inovacijas kuriančio ir taikančio verslo plėtros. Kaip lyderiaujančias paslaugų ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti organizacija, matome agroverslo sektorių kaip turintį didelį potencialą padidinti našumą pritaikant naujausias technologijas ir inovacijas, galbūt net prisiimti lyderystę agroinovacijų srityje tarptautiniu mastu, todėl tikimės, jog renginys įkvėps judėti šios vizijos link, tiek politikos formuotojus, tiek agro srityje dirbantį verslą.

Ką manote apie technologijų plėtrą ir diegimą Lietuvos įmonėse: kokią įtaką technologijos gali padaryti gyventojų užimtumui? Juk dažnai kalbama, kad technologijos, robotizavimas ir dirbtinis intelektas privers darbdavius naikinti darbo vietas iš vienos pusės, bet, pavyzdžiui, agroversle didins įmonių našumą iš kitos. Kur šioje vietoje yra aukso vidurys?

Technologijų plėtrą vienareikšmiškai vertiname teigiamai. Jos nereikia bijoti, juolab sieti su darbo vietų nykimu. Šiuo metu verslas, net ir itin aktyviai naudojantis išmanias technologijas, susiduria su darbo jėgos trūkumu. Žinoma, ateityje reikės naujų įgūdžių, kompetencijų, tačiau dėl to technologijų progreso nestabdysi. Priešingai, turime rengtis ateities iššūkiams, skatinti sprendimų priėmėjus skirti lėšų efektyvioms perkvalifikavimo priemonėms.

Jums dažnai tenka lankytis panašiuose forumuose, bendrauti su aukšto lygio pareigas užimančiais verslininkais. Kaip sparčiai, jūsų vertinimu, technologijos „braunasi“ į verslą ir kaip šioje vietoje atrodo Lietuva?

Lietuva šioje srityje atrodo gana neblogai. Verslas supranta, jog norint išlikti konkurencingu, būtina investuoti į technologinį atsinaujinimą bei modernias sistemas. Be to, tokiose srityse kaip informacinės technologijos, lazeriai, biotechnologijos Lietuva jau seniai gana sėkmingai konkuruoja su Vakarų Europa.

Viena vertus, dažnas verslininkas, ypač dirbantis agroversle, vis dar abejoja, ar investuoti į technologijas, mat jų įsigijimo kaina yra didelė. Kita vertus, technologijų kūrėjai siūlo technologijas nusipirkti kaip paslaugą, tai yra neįsigyjant viso paketo. Kaip manote, nuo ko priklauso atskiro verslininko apsisprendimas, turint galvoje, kad agroverslas priklauso nuo oro sąlygų, žemės ūkio produkcijos svyravimų globaliose rinkose? Galbūt įprasto verslo, nepriklausančio nuo klimato, padėtis šiuo atveju palankesnė?

Ūkininkai tikrai patiria daug iššūkių, susijusių su klimato kaita, neprognozuojamomis sausromis ar šalnomis, tačiau, kuriame kitame sektoriuje yra suteikiama tiek daug išmokų? Be to, rinkose atsiradus dideliems derliaus praradimams, kyla produkcijos kainos. Tokiu būdu veikia savireguliaciniai ekonominiai procesai. Paskutiniu metu globalioje arenoje vis daugiau kalbama apie tokius naujus verslo modelius kaip sutelktinis ūkininkų finansavimas (crowdfunding), įrangos naudojimasis kaip paslauga (hardware as a service). Siekiant, jog šie modeliai efektyviai veiktų neužtenka vien ūkininko ir technologijų kūrėjo bendradarbiavimo. Į bendrą vertės grandinę turi įsijungti finansinės institucijos, paramos mokėjimo agentūros ir politikos formuotojai.

Kaip manote, kiek Lietuva, kaip valstybė, turėtų investuoti į išmanių technologijų diegimą ir nukreipti ES paramą į šio sektoriaus plėtrai žemės ūkyje? Ar ši parama yra pakankama ir kur dar turėtų ieškoti pagalbos Lietuvos fermeris, siekdamas modernizuoti savo ūkį taip, kad atsidurtų lygioje pozicijoje ar net pranoktų vakarietį? Tam yra pakankamos sąlygos?

Lietuvai ypatingai svarbu investuoti į technologijas žemės ūkio srityje, nes mes turime puikius konkurencinius pranašumus tarptautiniame fone: maža, agrarinė šalis, turinti ypatingai daug jaunų išmaniųjų technologijų specialistų. Galime Lietuvoje turėti puikią technologijų smėliadėžę, kurioje kursime ir testuosime naujoves, o komercializavimus eksportuosime į tarptautinius vandenis, taip kurdami pridėtinę vertę bei pritraukdami kapitalo į šalį. Manau, jog dabar yra puiki proga apie tai kalbėti, nes artėja 2021-2028 finansavimo laikotarpis, tad rūpimas finansavimo priemonės reikia pradėti konstruoti jau dabar.

 Agroverslo forumo programą rasite čia. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro