Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Dzūkė voveraičių jau užtiko, o štai šviežių bulvių dar laukia

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Voveraitės.
Voveraitės.
Printer Friendly, PDF & Email

Dzūkė Alma Slančiauskienė iš Lazdijų rajono Kučiūnų kaimo neslepia, turi aistrą grybavimui. Tiesa, sako, kad šiemet išsiruošusi grybauti pavėluotai. „Jau pirma mūsų kažkas buvo miške. Matėme ne vieną vietą, kad jau grybauta“, - sako ji pridurdama, kad visad grybauja vyro miške, kuris nėra labai didelis, tad prabėga, prabėga - viską greit apžiūri.

Prisirinko, nors grybavo trumpai: vakar sriubą virė, šiandien keptuvėje tušins. „Nemažai radome, bet dar mažos. Ir reiktų, ir būtų geriau, jog būtų didesnės“, - patikina užkietėjusi grybautoja. Pasakoja, kad kasmet prie šviežių voveraičių savo pačių ūkelyje užaugintų bulvių pasikasdavo. „Neapsakomas skanumas. Pati gardžiausia vakarienė“, - pasakytų kiekvienas.

„Visada pasikasdavau tokiu metu jau tikrai. Šiemet dar nėra. Eisiu grybauti už savaitės, tai, manyčiau, kad jau tada ir savo ankstyvų bulvių pasikasiu darže“, - tikisi ji. Neslepia, kad jau įprasta būdavo: parsinešti iš miško voveraičių, pasitušinti ir šviežių bulvių pasikasti, išsivirti. „Trūko šilumos, šaltas pavasaris. Viskas šiemet kitaip.Viskas vėluoja. Vakar karšta, šiandien šalta ir taip mainos. Lijo, buvo vėsu, dabar šilčiau, bet miške traška, braška, reiktų vėl lietaus“, - paaiškina ji. Patikina, kad voveraitės Kučiūnų apylinkėse dar nedrąsiai lenda iš žemės, o ir bulvių dar teks palaukti.

„Antru užėjimu, po kokios savaitės, ir voveraičių parsinešiu jau didesnių, ir savo šviežių bulvių tikrai turėsiu“, - įsitikinusi ji.

Voveraičių dzūkai jau pasirenka, randa, renka ir namo neša. „Eini eini – nieko nėra, o kai užeini gražų plotuką, tada jau daug randi“, - neslepia grybautoja. Šiemet voveraites renka, kur ir pernai, čia jos auga daugybę metų: niekas nepasikeitę. „Grybaju vyro miške. Šis miškas - mano mylimiausias. Žinau, voveraičių augimvietes, ten ir ieškau“, - patikina ji. Sako, užtikusi voveraites visai ne samanose. „Gal daugiau paprastame miške, atvirose vietose, ne samanose. Kur visai mažiukės, tai aš jų ir nerinkau, palauksiu. Nežinau, kiek laiko? Gal savaitėlę, o gal net dvi, na, gal už savaitės važiuosiu pažiūrėti“, - svarsto grybautoja. Renka tik normalaus dydžio voveraites. „Vakar viriau sriubą, tai jau reikėjo papjaustyti“, - tarsteli ji.

Grybautojai su džiaugsmu giriasi, dalijasi savo laimikiais socialiniuose tinkluose: grybų yra, nors ne tiek, kiek norėtųsi, bet yra. Alma sako, kad šiek tiek yra, tačiau kai grybų daug ir grybautojų apstu: kol kas grybautojų miškuose dar galima sakyti nėra. „Nelabai kas ir juda. Važiuoji į mišką, tai mašina prie mašinos, o dabar dar ne“ , - sako ji.

Voveraičių dar tik pati radžia. „Vos  tik į facebook įdėjau surinktų voveraičių nuotrauką, iškart sulaukiau klausimo: gal parduodate?“ – prasitaria ji.

Dabar voveraičių litras kainuoja 15 eurų. „Kas neina grybaut, kas turi pinigų, gal ir perka? Paprasti žmonės prisigrybauna patys“, - taip mano Alma.

Galioja ir nerašyta taisyklė: pirmųjų voveraičių dzūkai niekad neparduoda, kai jau atsivalgo patys, tada jau draugams dalina, kiti - parduoda, užsidirba, iš to ir gyvena.

Facebook komentarai

a

a