Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

ECB ryžosi dešimtmečio sprendimui: palūkanų normos didinamos 50 bazinių punktų

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Euro zoną ir toliau purtant rekordinei infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą per vienuolika metų apsisprendė padidinti bazinių palūkanų normas. Banko Valdančioji taryba nutarė imtis 50 bazinių punktų didinimo.

„Vadovaudamasi tvirtu įsipareigojimu vykdyti savo įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, Valdančioji taryba ėmėsi tolesnių svarbių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad infliacija grįžtų į siekiamą 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame ECB pranešime.

Nuo liepos 27 d. pagrindinių refinansavimo operacijų normos bus lygios 0,5 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos sieks 0,75 proc., o indėlių palūkanų normos sudarys 0,00 proc.

Banko pranešime taip pat akcentuojama, kad kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks ketvirtadienį žengtas didesnis pradinis žingsnis, išeinant iš neigiamų palūkanų normų teritorijos, sudaro prielaidas, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį.

Apie ketinimus jau kitame posėdyje palūkanų normas didinti bent 25 baziniais punktais, pinigų politikos formuotojai paskelbė po birželio pradžioje įvykusio susitikimo Nyderlanduose. Tuomet buvo galutinai apsispręsta nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP).

ECB ne kartą pabrėžė, kad palūkanos bus didinamos tik tuomet, kai prieš kurį laiką pirmiau bus nutraukta ši kiekybinio skatinimo priemonė.

Vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių ECB imtis pinigų politikos griežtinimo – ilgojo laikotarpio kainų augimo prognozės, šiek tiek viršijančios sprendimų priėmėjų užsibrėžtą 2 proc. lygį.

Pagal birželio mėnesį skelbtas Banko ekspertų prognozes, 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus 6,8 proc., o 2023 ir 2024 m., numatoma, kad kainų augimo tempas sumažės atitinkamai iki 3,5 ir 2,1 proc.

Pranešė apie naują priemonę

ECB taip pat pranešė, kad siekiant užtikrinti pinigų politikos sprendimų veikimą, būtina būtina parengti pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (ang. Transmission Protection Instrument). Pranešime pažymima, kad Valdančiajai tarybai toliau normalizuojant pinigų politiką, ši priemonė padės užtikrinti, kad pinigų politikos sprendimų poveikis būtų sklandžiai perduodamas visoms euro zonos šalims.

Valdančiosios tarybos pinigų politikos bendrumas yra būtina sąlyga tam, kad ECB galėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, akcentuoja jie.

„Naujoji priemonė papildys Valdančiosios tarybos priemonių rinkinį ir gali būti pradėta naudoti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtys priklauso nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo“, – rašoma pranešime.

ECB tvirtina, kad pirkimai pagal šią priemonę nebus ribojami ex ante, t.y. remiantis išankstinėmis ekonominių rodiklių prognozėmis. Anot sprendimų priėmėjų, pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmas padės Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

Bet kokiu atveju, šiuo metu pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui, vis dar yra sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas, akcentuoja ECB.

Apie naujos priemonės poreikį imta kalbėti po to, kai Bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir nuo liepos imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.

Nors 19 euro zonos šalių ir naudojasi ta pačia valiuta, tačiau kiekviena sudaro savarankiškus biudžetus ir prisiima skolinimosi įsipareigojimus, dėl to Centrinio Banko planai padidinti bazines palūkanų normas mažiau fiskaliai drausmingų šalių skolinimosi kainą išaugina labiau nei deficito išvengiančioms šalims.

ECB paskelbus apie planus didinti palūkanas smarkiai išaugo Italijos skolos kaštai

Birželio viduryje Italijos dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o šiuo metu siekia maždaug 3,4 proc. Atotrūkis tarp Italijos ir Vokietijos 10 metų palūkanų normų tuomet pasiekė didžiausią skirtumą per pastaruosius dvejus metus ir sudarė 2,45 proc. punkto.

Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas birželį taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai birželį taip pat šovė į viršų. Būtent Pietų Europos šalys įvardijamos kaip nuosaikesnio ir atsargesnio pinigų politikos griežtinimo šalininkės.

Ir nors birželį ECB sušaukus „ad hoc“ posėdį ir paskelbus apie naujos antifragmentacijos priemonės sukūrimo planus, Italijos obligacijų pajamingumai laikinai sumažėjo, ketvirtadienį praktiškai neabejojant dėl Italijos ministro pirmininko Mario Draghio atsistatydinimo – skolinimosi kaštai vėl ėmė augti.

Italijos skola siekia daugiau nei 2,7 trilijono eurų, o tai sudaro maždaug 150 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba birželio viduryje po įvykusio skubaus neplanuoto susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą“ reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip skelbė pagreitinsiąs darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje.

Facebook komentarai

bas

a