Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Egidijus Viskontas: “Atskirkime sutartą bendrą tiesioginių išmokų lėšų sumą Lietuvai nuo šių lėšų paskirstymo”

Autorius: Steponas GEDVILA
Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas.
Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas.
Printer Friendly, PDF & Email

COVID-19 pandemija ir artėjantys  Seimo rinkimai šiek tiek nukreipė visuomenės žvilgsnį nuo derybų dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas sako, kad derybos dėl BŽŪP toli gražu dar nesibaigė. Tačiau joms pasibaigus tiksliai žinosime, kur link suks Europos Sąjungos, o sykiu ir Lietuvos žemės ūkis.

Kas įvyko per pastaruosius kelis mėnesius, kur link pasistūmėta?

Kalbant apie derybas, galima sakyti, kad baigėsi tik vienas etapas, tai yra Europos vadovai susitarė dėl daugiametės finansinės programos 2021-2027 m., tačiau Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadų dalis, kuri liečia žemės ūkį, turi atsidurti ir BŽŪP strateginių planų reglamento pasiūlyme (RP). Šiuo metu ES Tarybai pirmininkauja Vokietija, kuri įvairiuose lygmenyse derina su valstybėmis narėmis RP nuostatų, tokių kaip išmokų lubos, pereinamojo laikotarpio trukmė ir sąlygos, Gaivinimo instrumento lėšų (ERI) naudojimo sąlygos ir laikotarpiai ir kt., atnaujinimą pagal EVT išvadas. Visuose etapuose Lietuva dalyvauja aktyviai, stebi pokyčius ir teikia nacionalines pozicijas. O kol nėra konkrečių sprendimų, detaliau komentuoti nebūtų konstruktyvu.

Liepos mėnesį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio jos pirmininkas Šarlis Mišelis pranešė “Twitter” paskyroje – “Susitarta!”. Esą susitarta dėl Europos Sąjungos biudžeto 2021-2027 m., o Lietuvos žemdirbiams tiesioginės išmokos nuo dabartinių 177 Eur už ha didėtų iki 200 Eur 2022 metais. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Kaip yra iš tikrųjų?

Taip, vadovai susitarė, svarbiausia EVT išvada – sutartos sumos tiesioginėms išmokoms (TI) ir kaimo plėtrai naujuoju laikotarpiu. Tiesioginių išmokų (TI) suma Lietuvai 2021-2027 m. didėja apie 30 proc., palyginti su 2014-2020 m. laikotarpiu.

Kalbėdami apie vidutinius išmokų dydžius turime suprasti, kad tai yra indikaciniai dydžiai, skirti palyginimui tarp ES šalių narių. Skaičiuojant pagal 2016 m. žemės ūkio naudmenų deklaraciją (būtent tokius metus EK naudoja skaičiavimuose, nes vadovaujasi n-2 formule, kur n – metai, kada pasirodė 2021-2027 pirminis finansinis pasiūlymas, o pirmas pasiūlymas pateiktas 2018 m.), tai yra 2,85 mln. ha Lietuvoje, 2021 m. vidutinis TI dydis bus lygus 178 EUR/ha, 2022 m. – 200 EUR/ha, ir kasmet didės 3-4 EUR/ha iki 2027 m. Ir čia išryškėja techniniai-metodiniai niuansai, nes tikslus šalies vidutinis TI dydis priklausys nuo to, kiek tais metais žemės ūkio naudmenų bus deklaruota: didėjančiam deklaruojamam plotui mažėja vidutinė išmoka ir atvirkščiai. 2020 m. jau buvo deklaruota apie 2,94 mln. ha pasėlių,  o tai yra apie 3,1 proc. daugiau nei 2016 m.

Kitas svarbus aspektas – atskirkime sutartą bendrą TI lėšų sumą Lietuvai nuo šių lėšų paskirstymo tarp įvairių TI schemų. Šiuo metu Lietuvoje yra 5-ios tokios schemos – pagrindinė TI schema, perskirstymo TI schema (pirmieji 30 ha), žalinimo schema, susietosios paramos schema ir TI, skirtos jauniesiems ūkininkams, schema. Ateityje, kai įsigalios naujasis reglamentas (tikėtina nuo 2022-2023  m.), taip pat lieka galimybė taikyti panašias schemas, tik žalinimo schemą pakeičia eko-schema, skirta skatinti ūkininkus prisidėti prie aukštesnių agro-aplinkosauginių tikslų. Europos Komisija reglamento pasiūlyme pateikė nuostatas, kuriomis remdamasi valstybė narė gali skirti finansavimo lygį ir sąlygas atskiroms TI schemoms, tačiau palikta ir daug laisvės šaliai narei. Todėl kalbėdami apie pačią lėšų sumą, skirtą tiesioginėms išmokoms finansuoti, ji yra sutarta, bet kalbėdami apie pasiskirstymą pagal atskiras TI schemas, tai yra kokio dydžio būtų išmokos ir kiek lėšų būtų skirta atskiroms TI schemoms naujuoju laikotarpiu, –  šiuo metu vyksta konsultacijos ir diskusijos su mokslininkais, ministerijos socialiniais partneriais, dėliojami kriterijai, prioritetai, kurie „atsigultų“ į naujojo laikotarpio (nuo 2022 arba 2023 m.) Lietuvos tiesioginių išmokų planą.

Dideliu iššūkiu Lietuvos žemdirbiams laikomas ES vadinamasis “žaliasis kursas”. Jam įgyvendinti prireiks daug pinigų, bet apie kokią konkrečiai sumą kalbama?

Tikroji ES Žaliojo kurso įgyvendinimo kaina priklausys nuo daugelio faktorių. Žaliasis kursas – tai ES Komisijos paskelbtos politinės gairės tolesniam ekonomikos plėtojimuisi. Tam, kad būtų konkretizuota šių politinių gairių įgyvendinimo kaina, reikalingi ES institucijų teisėkūros sprendiniai. Siekiant įgyvendinti Žaliąjį kursą, Europos Komisija yra patelkusi ES teisėkūros planą, pagal kurį bus atlikti esamų teisės aktų tikslinimai arba rengiami nauji projektai. Įvertindami tai, stebėsime teisės aktų projektinius siūlymus, o jų galimą poveikį vertinsime individualiai, tad šios iniciatyvos kaina aiškės palaipsniui.

Taip pat būtina paminėti, kad Žaliojo kurso sprendiniai gali būti ekonomiškai naudingi žemdirbiams. Pavyzdžiui, ūkiuose profesionaliai planuoti augalų tręšimo normas pagal esančias dirvožemyje maisto medžiagų sankaupas ir planuojamą derlių yra ekonominė būtinybė. Efektyviai naudojant trąšas sumažinamas jų poreikis bei gamybinės sąnaudos. Taikant mokslininkų rekomenduojamas sėjomainas galima valdyti pasėlių kenkėjų, ligų paplitimą, gerinti dirvožemio kokybinius rodiklius, ugdyti potencialius derlingumus, mažinti ūkių priklausomumą nuo išorinių cheminių sprendinių, kurie įtakoja produkcijos gamybos savikainą. Tad kainos klausimas priklausys  ir nuo pačių žemdirbių gebėjimų rinktis individualius sprendimus ūkyje. Galima brangiai investuoti nesukuriant didelės pridėtinės aplinkosaugos vertės.

Ką numačiusi Žemės ūkio ministerija pokalbiuose su socialiniais partneriais dėl ES “žaliojo kurso” reikalavimų įgyvendinimo ir gairių?

Šiuo metu su žemdirbiais yra diskutuojama dėl vienų iš pirmųjų EK teisėkūros iniciatyvų – tai ES paskelbta strategija nuo Ūkio iki stalo bei Bioįvairovės strategija. Vieni iš esminių klausimų – kaip bus paskirstomi šiose strategijose minimi ES lygmens tikslai šalims narėms. Diskusijose kyla klausimų, ar užsibrėžti tikslai yra galimi pasiekti su dabartinėmis agrarinio mokslo žiniomis, esamomis technologijomis, kaip tai paveiks derlius ir žemdirbių pajamas, kokių technologinių sprendinių reikės ateityje. Taip pat svarbu ateityje kelti esminę sąlygą, kad į ES rinkas nepatektų maisto produktai, pagaminti trečiosiose šalyse nesilaikant tvarios maisto sistemos principų. Didžiausios diskusijos vyksta dėl galimų paramos mechanizmų įgyvendinimo bei krypčių. Šios nuostatos turėtų aiškėti ateityje rengiant BŽŪP strateginį planą Lietuvai.

Anksčiau kalbėta, kad Lietuvos žemdirbiai, siekdami pagerinti aplinkosaugą, galėtų laikytis reikalavimo labiau turtinti dirvožemį, kuris yra nualintas. Kaip manote, kiek realu, kad šalis laikytųsi būtent šio tikslo, neišskaidant aplinkosaugą į dešimtis tikslų? Juk, palyginti su kitomis ES senbuvėmis, esame ekologiškai žalias kraštas?

Dirvožemis yra tik vienas aplinkos komponentų, tačiau ypatingai svarbus pačiam žemdirbiui, jo siekiamiems derliams ir pajamoms. Tai yra pagrindinė bazė plėtojant agrarinį verslą valdoje. Deja, dėl žinių stygiaus, technologinio požiūrio į šį gamtos turtą ne visuomet valdose pavyksta išlaikyti ar gerinti dirvožemio savybes. Ateityje šiuo aspektu reikalingi tiek reguliaciniai sprendiniai, tiek skatinamieji, tačiau prioritetu laikytume kvalifikuotos, moksliškai pagrįstos informacijos suteikimu žemdirbiams ir jų kompetencijų ugdymui. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su agrarinio mokslo atstovais praėjusiais metais buvo sukurtas ir Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje publikuojamas Geros ūkininkavimo praktikos kodeksas. Jame galima rasti mokslinių patarimų, kaip dirbti žemę nesukeliant neigiamo poveikio dirvožemiui  ir jo kokybei. Ateityje orientuotis tik į vieną gamtos komponento - dirvožemio saugojimą neturėtume. Svarbios visos gamtos sritys ir visa tvari maisto gamybos sistema.

a

 

Facebook komentarai