Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

ES paramą gavę panevėžiečiai džiaugiasi rekonstruotomis melioracijos sistemomis ir kokybišku dirvožemiu

Autorius: Partnerių turinys
Nesutvarkius melioracinių sistemų pasėliai gali "plaukti". Asociatyvi nuotr.
Nesutvarkius melioracinių sistemų pasėliai gali "plaukti". Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vienas iš svarbiausių aspektų gausiam žemės ūkio derliui – tinkamas dirvožemis, kurio kokybė priklauso nuo specialiai tam pritaikytų melioracijos sistemų. „Palinkuvės melioracijos statinių naudotojų asociacija“ džiaugiasi rekonstravę pasenusius narių sklypų melioracijos statinius ir taip patobulinę dirvožemio būklę. Anot asociacijos pirmininko, visose šalies savivaldybėse vertėtų susitelkti ties šių sistemų gerinimu, o tai padaryti gali padėti Europos Sąjungos (ES) teikiama parama.

Parama – ne tik melioracijos sistemų, bet ir žemės būklės gerinimui

2018 metais Panevėžio rajone veikianti „Palinkuvės melioracijos statinių naudotojų asociacija“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendino projektą, padėjusį rekonstruoti asociacijos narių žemės sklypų dalies melioracijos statinius. Jos pirmininkas Rimas Kaščionis pasakoja, jog ES parama suteikė galimybę tinkamai atstatyti dirvožemį, išvengti nemalonių liūčių padarinių bei žemės plotų užmerkimų.

„Projekto įgyvendinimas užtruko apie 2 metus. Per šį laiką renovavome asociacijos narių sklypų melioracijos sistemas, kurios buvo nemenkai susidėvėjusios, vietomis pažeistos ar net iš viso sugedusios. Tokiems pokyčiams poreikį matėme jau ne vienerius metus, tačiau melioracijos sistemų atnaujinimas reikalauja pakankamai didelių finansinių išteklių. ES parama mums suteikė galimybę įveikti šias problemas“, – sako R. Kaščionis ir pažymi, jog pokyčiai melioracijos sistemose atkūrė dirvožemį – dirvos tapo nebe tokios užmirkstančios.

Asociacijos pirmininkas įvardija, jog iki teikiant paraišką, apie paramos gavimo subtilybes domėjosi kurį laiką. Reikiamą informaciją jam suteikė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai, o pretendavimo į paramą reikalavimus sužinojo iš oficialios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) internetinės svetainės. Anot R. Kaščionio, pildyti paraišką sudėtinga nebuvo, nes turėjo aiškų tikslą, vadovavosi pateiktomis taisyklėmis, taip pat sulaukė konsultantų pagalbos.

„Investuoti į melioracijos sistemos atnaujinimą būtina daugelyje mūsų šalies savivaldybių, mat jos – pakankamai nusidėvėjusios ar užsikimšusios. Efektyvus šių sistemų darbas itin reikalingas geros žemės būklės palaikymui. Norint renovuoti šias sistemas, reikia didelių lėšų, o pavieniams ūkiams – jų gauti gali būti gana sudėtinga, todėl patariu nedelsti ir pretenduoti į ES teikiamą paramą“, – kalba R. Kaščionis.

Svarbios paraiškų teikimo taisyklės

Šių metų gegužės 3–birželio 30 d. laikotarpiu, visos šalies savivaldybių atstovai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei jungtinę veiklą vykdančios asmenų grupės, siekiančios rekonstruoti lauko drenažo inžinerines infrastruktūras; atnaujinti jų sistemas pagal šiuo metu galiojančius aplinkosaugos reikalavimus; patobulinti ar įrengti vietinius vidaus kelius bei kalkinti ariamą žemę, kviečiamos pasekti R. Kaščionio vadovaujamos asociacijos pavyzdžiu ir pretenduoti į ES teikiamą paramą, pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“.

NMA l. e. p. Metodikų ir koordinavimo skyriaus vedėjas Paulius Janavičius paaiškina, kad kiekviena teikiama paraiška privalo atitikti specifinius kriterijus, kurie lems atitinkamą surenkamų balų skaičių ir, svarbiausia, ar bus suteikta parama. Paraiškų rinkimo etapui skirta 16,4 mln. eurų lėšų.

„Paraiškos dėl „Paramos žemės ūkio vandentvarkai“ vertinamos pagal 6 svarbius kriterijus, o už kiekvieną jų – skiriamas tam tikras balų skaičius, lemiantis galutinio sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimą. Kiekvienas svarbus punktas žymi skirtingus projekto įgyvendinimo tikslus, tokius kaip polderių siurblinių arba pylimų rekonstravimas; melioracijos sistemų hidrotechnikos statinių rekonstrukcija sklypuose“, – sako Paulius Janavičius ir priduria, kad tuo atveju, jei asociacijos ar asmenų grupės pirmą kartą prašo paramos, joms skiriami papildomi balai.

Kiek lėšų bus skiriama vienam projektui?

Žvelgiant į finansinę ES skiriamos paramos pusę, Paulius Janavičius paaiškina, jog finansuojama net 80 proc. visų tinkamų finansuoti projektų įgyvendinimo išlaidų. Vienam projektui, kurio pagrindo nesudaro polderių rekonstrukcija, didžiausia galima paramos suma siekia 300 tūkst. eurų.

Tuo atveju, jei projekte visgi numatyta rekonstruoti polderius, o dalis atnaujinamų melioracijos statinių patenka į jų teritoriją, didžiausia paramos suma taip pat negali viršyti 300 tūkst. eurų. Jei nutinka taip, kad ne dalis, o visi rekonstruojami melioracijos statiniai patenka į polderių teritoriją, didžiausia galima skirti suma – dvigubai didesnė.

„Derėtų pažymėti ir tai, kad paraišką teikiančios savivaldybės per vieną paraiškų teikimo etapą privalo neviršyti dviejų projektų, o kiti pareiškėjai gali pateikti tik vieną projektą. Projekto įgyvendinimo trukmė, kuri negali viršyti dvejų metų, ir projektavimo darbai turi būti nurodyti paraiškoje. Trukmė gali būti pratęsta tik dėl nepriklausančių nuo paramos gavėjo valios aplinkybių. Tokiu atveju, dar nepasibaigus projekto įgyvendinimo trukmei, paramos gavėjas turi pateikti NMA prašymą dėl projekto įgyvendinimo trukmės pratęsimo. Visgi, projektas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.“, – aiškina NMA atstovas.

Jis pabrėžia, kad plačiau apie pretendavimo į paramą sistemą bei kitus aktualius klausimus galima sužinoti NMA organizuojamuose nuotoliniuose mokymuose apie veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. „Youtube“ platformoje patalpintame mokymų įraše pateikiamos išsamios rekomendacijos paraiškos užpildymui, o NMA interneto svetainėje galima rasti paraiškos pavyzdį bei mokymų medžiagą.

Papildoma informacija

Paulius Janavičius įvardija, kad šalyje besitęsiant karantinui, paraiška paramai gauti bei kartu pildomi dokumentai į NMA teritorinius paramos administravimo skyrius gali būti pristatomi kurjerio pagalba, siunčiami elektroniniu paštu www.nma.lt nurodytais adresais arba pristatomi į specialias „paraiškų dėžutes“.

Pasikeitus pandeminei situacijai šalyje, paraiškos vėl bus teikiamos įprastu būdu: atvykus į teritorinį NMA paramos administravimo skyrių, gyvai pasikonsultavus su specialistais ir sulaukus atsakymų į visus rūpimus klausimus.

a

a

Facebook komentarai