Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Estiškos putpelės Žemaitijoje jaučiasi puikiai

Autorius: Kalvotoji Žemaitija
Putpelių šeimininkas Zigmas Nevardauskas. Birutės MĖČIENĖS nuotr.
Putpelių šeimininkas Zigmas Nevardauskas. Birutės MĖČIENĖS nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Jei sumanysite auginti putpeles, ilgai nesvarstę važiuokite į Eigirdžius ir užsukite į Zigmo Nevardausko sodybą. Ten nusipirksite ne tik kiaušinių, ne tik mažų putpelyčių, bet ir sužinosite daug paslapčių, kurios padės auginant tuos mažus paukštelius. Pats prieš dešimtmetį nusipirkęs tik 20 putpelių, šiandien jų turi daugiau negu 500. Galite Zigmu Nevardausku ir jo patarimais pasitikėti — jis žino, ką kalba, nes yra veterinarijos gydytojas, 1993-iaisiais baigęs Kauno veterinarijos akademiją.

„Mūsų namuose neišgirsi žodžių — vištos kiaušinis“

Juokai juokais, bet Zigmui Nevardauskui tikrai nereikia nieko kito, o tik paukščius auginti. Kodėl? Ogi jis kilęs iš Kūlio Daubos kaimo, ten, nuo Gaidžio kalno. Prabilus apie gaidžius ir vištas, sodybos šeimininkas juokdamasis ėmė protestuoti: „Ne, ne, mūsų namuose nėra tokių žodžių višta ar vištos kiaušiniai, mes tokių žodžių nežinome…“ Tačiau putpelė — irgi maža vištelė, dedanti margus kiaušinėlius. Daug kas juos ypač mėgsta.

Ir ne dėl to, jog per Velykas ar Atvelykį marginti jų nereikia, o todėl, kad juose yra tiek daug gerų ir žmogui reikalingų medžiagų bei vitaminų.

Sunku patikėti, bet putpelių kiaušiniuose, be amino rūgščių, geležies, kalcio, yra ir kalio, fosforo, vario, kobalto, vitaminų A, B, B2, D, E. Be to, juose gerokai mažiau cholesterolio nei vištų kiaušiniuose. Putpelių kiaušiniams priskiriama daug kitų gerų savybių: jie stiprina mūsų imunitetą, aktyvina smegenų veiklą, padeda nugalėti nuovargį ir kas itin svarbu mums, moterims, skatina organizmo atsinaujinimą. Putpelių kiaušiniai turi ir dar vieną patrauklią savybę — ilgą (70 parų) realizacijos laiką.

Kas vaikystėje negirdėjo pašaipios skanduotės apie tinginį ir kiaušinį: „Tinginy, tinginy, še kiaušinį!“ „Nuluptas? Ne? Mesk per tvorą!..“ Dabartinių tinginių taip nesugėdinsi, nes putpelės kiaušinis jam ypač tinka. Kodėl? Ogi jį ir nenuluptą valgyti galima. Lukštas, kaip ir kiaušinis, taip pat turi sukaupęs nemažai vitaminų bei kitokių medžiagų. Suvalgęs kelis kiaušinius su lukštais, žiūrėk, net didžiausias tinginys be didelių raginimų gali iš savo migio išsiristi.

Paukštelis — mažas, bet darbo prie jo daug

Susižavėjot putpelėmis? Tik neskubėkit. Pirmiausia nuvažiuokit ir su Zigmu Nevardausku pasitarkit. „Ne vienas atvažiuoja pas mane ir klausia: „Ar tik kiaušinius, ar ir višteles parduodat?“ — pasakojo eigirdiškis. — Sakau, parduodu ir tą, ir tą. Po to pradedu klausinėti, kur jis savo putpeles laikys — tvarte, sandėlyje, katilinėje, o gal kitoje patalpoje? Išgirdęs atsakymą, vėl teiraujuos, ar žmogus turi narvelį, kokio šis dydžio, aukščio, o gal leis paukščiams laisvai bėgioti? Ir perspėju, jog putpelės mėgsta šilumą, tad toje patalpoje, kur jas įkurdins, turi būti ne mažiau 12 laipsnių šilumos. Reikia vengti skersvėjų ir ventiliaciją įrengti. Jei putpelių augintojas tų sąlygų nesilaikys, vištelės nustos dėti.“

Kiek patylėjęs, priduria: „Nesu toks, kuris, pardavęs paukščius, pinigus į kišenes susikiša, rankas į šonus pasitrina ir tuo misija baigta. Jei jau žmogus pasiryžo auginti putpeles, tai bent jų laikymo pradmenis turi žinoti. Vien gerų norų nepakaks. Kai kas įsivaizduoja, kad patrupins batono, pabers grūdų, duos žalesos ir viskas bus gerai. Sutinku, galima joms agurkų ar obuolių drožlių paberti, bet be specialių lesalų — jokios naudos. Aš perku lesalus, kuriuose nėra modifikuotų grūdų. Geriau — brangiau, užtat kiaušiniai ekologiški.

Putpelės juos deda iki pusantrų metų, per dešimt dienų padėdamos 7-8 kiaušinius. Būsimus jų augintojus perspėju, jog tai — tas pats kaip karvę laikyti: niekur ilgesniam laikui neišvažiuosi, o ir švenčių, kokias įsivaizduojame, nebus. Nesvarbu, kad paukštelis mažas, bet darbo prie jo oho kiek yra. Ne vienas tai išgirdęs, apsisuka ir išvažiuoja. Bet po kiek laiko apie pusė jų grįžta ir patikina, kad jau tinkamai pasiruošė.“

Didžiausias pagalbininkas — sūnus Matas

Pirmosios Zigmo Nevardausko putpelės buvo lietuviškų veislių ir jų kiaušinėliai svėrė 10 gramų. Nusprendęs šių paukščių įsigyti daugiau, eigirdiškis sužinojo, kad už lietuviškas veisles geresnės yra estiškos. Šios veislės putpelių net kiaušiniai didesni ir sveria apie 14 gramų. Eigirdiškis išsiaiškino, jog Estijoje, netoli Tartu, yra didžiulės putpelių fermos. Jos pastatytos dar sovietiniais metais ir dabar ten laikoma apie 60 tūkstančių paukščių. Kam reikėjo tokių didžiulių fermų? Pasirodo, reikėjo vakcinas gaminusiems rusų farmacininkams. Ir būtinai putpelių kiaušinių baltymų, nes skirtingai nei vištų, mažųjų paukštelių kiaušiniai beveik niekada nesukelia alerginių reakcijų.

„Dabar kiekvienais metais net po kelis kartus važiuoju į Tartu. Ten sužinau visas naujienas, parsivežu inkubacinių kiaušinių: vasarai — po 100, žiemai — po 200. Estai — brangininkai, vienas toks kiaušinis ten kainuoja eurą. Aš ir veislei, ir maistui skirtus kiaušinius pardavinėju kur kas pigiau. Mažiau imu net ir už prekybos centrus, todėl pirkėjų netrūksta. Nereikia niekur vežioti — žmonės paima iš namų“,— pasakojo veterinarijos gydytojas.

Nusišypsojęs pridūrė: „Darbuotis man padeda penktokas sūnus Matas. Dviese ir smagiau, ir greičiau. Mudu dar ir edukacija užsiimam. Ateina mokinukų, ateina ir darželinukų. Tenka ne tik putpeles parodyti, leisti jomis pasidžiaugti, bet ir papasakoti apie jas. Taigi darbo mums netrūksta.“

Roma Mėčienė (“Kalvotoji Žemaitija”)

Facebook komentarai