Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Europos Bio-žaliavų pramonės konsorciumas paskelbė: biokenomikos verslų potencialas Lietuvoje didžiulis

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Europos Bio-žaliavų pramonės konsorciumas, kurio nare yra ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, paskelbė ataskaitą apie Bioekonomikos vystymosi potencialą Lietuvoje. Šis konsorciumas yra viena svarbiausių Bioekonomikos vystymąsi Europoje koordinuojančių institucijų. Konsorciumas įsikūręs Briuselyje.

Ataskaitoje akcentuojama, kad galimybė Lietuvoje plėtoti bioekonomikos verslus, tai yra atsinaujinančių žaliavų gamybą ir jų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus,  akivaizdi.

Kaip skelbiama ataskaitoje, pagal surinktą informaciją, pramonės sektorius Lietuvoje slepia didžiulį bioekonomikos vystymosi potencialą. Didžiausias dėmesys ataskaitoje skiriamas žemės ūkiui ir miškininkystei, kaip pagrindiniams žaliavų tiekėjams kitoms biopramonės šakoms. Ataskaitoje pastebima, kad beveik pusė šalies yra ariamoji žemė, o maždaug trečdalį ploto dengia miškai. Vieni iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių yra žemės ūkis, miškininkystė ir chemijos pramonė. Kiti svarbūs sektoriai – sveika mėlynoji ekonomika, maistas ir gėrimai, maisto perdirbimas ir medienos apdorojimas. Pagrindinį vaidmenį atlieka žemės ūkis ir maisto pramonės šakos, kurių bendra BVP dalis sudaro apie 10 proc.

Žemės ūkyje kaip didžiausiame sektoriuje susidaro didžiausi likučių srautai (maždaug 8 mln. tonų per metus; daugiausia tai mėšlas, šiaudai ir srutos), o miškininkystės sektoriuje gali susidaryti dar 270 tūkst. tonų likučių per metus.

Europos bio-žaliavų konsorciumas pabrėžia ir mokslo institucijų svarbą vystant bioekonomikos verslus. Stiprėja Lietuvos kaip regioninio biotechnologijų centro padėtis. 2018 m. Lietuva užėmė 16-ąją vietą pasaulyje. Sukurta universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir sektorių infrastruktūra, veikia nacionalinė biotechnologų asociacija. Skiriama didelė parama aukštųjų technologijų universitetų pumpurinėms įmonėms ir startuoliams. Pastaraisiais metais prie trijų pagrindinių miestų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos plėtojamas technologijų parkų ir inkubatorių tinklas, kurį prižiūri Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Europos bio-žaliavų pramonės konsorciumo ataskaitos rengėjai pastebi, kad Lietuvoje įgyvendinami keli Europos Sąjungos finansuojami mokslinių tyrimų projektai, kuriuose naudojamos biomasės žaliavos ir biotechnologijos. Tai patvirtina, kad šalies mokslininkų bendruomenė ir pramonės atstovai yra suinteresuoti biopramonės veikla ir pasiryžę ją vykdyti.  Du projektus įgyvendina  VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai:

- Horizon 2020 projektą  „Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ (2019 – 2022, vadovė prof. dr. Vlada Vitunskienė). 

- Interreg projektas “Biomasės vertės grandinių potencialo panaudojimo skatinimas Baltijos jūros regione” (2019 – 2021, vadovė Virginija Kargytė). 

Šiuo metu Lietuvoje rengiama Bioekonomikos strategija. Ją rengia Žemės ūkio ministerija. Ministerijai padeda ir VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai. Jie parengė Bioekonomikos plėtros strategines nuostatas, kurios yra pagrindas strategijai rengti. Prieš tris metus šio fakulteto mokslininkai tuometinės Ūkio ministerijos užsakymu parengė Bioekonomikos plėtros galimybių studiją.

Su Lietuvos bioekonomikos potencialo vertinimo ataskaita galima susipažinti čia

Facebook komentarai