Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Europos žaliasis kursas. Ar turime pakankamai išteklių ir ambicijų jam įgyvendinti?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Europai sukant žaliojo kurso link, keliame ambicingus tikslus, todėl neišvengiamai bus peržiūrimos ekonominės priemonės, skatinančios tvarią žemės ūkio veiklą, klimato taršos mažinimą, ekosistemų palaikymą.

Kyla klausimas, ar esame pajėgūs ir pasiruošę tuos tikslus įgyvendinti? Jei nustatome nepasiekiamus ir nerealius tikslus Europoje ar visame pasaulyje, arba neturime įrankių pažangai stebėti ar minėtiems tikslams pasiekti, tai tik pakerta pasitikėjimą šiais procesais. Kita vertus, turime turėti ambicijų. Pasauliui reikia aplinkosaugos politikos, kuri leistų paspartinti didelius pokyčius lemiančius sprendimus ir didinti tokių sprendimų mastą. Pavyzdžiui, ekologinis pėdsakas daugumoje ES šalių prastėja, duomenys apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau rodo, kad norint jį sumažinti, reikia daug papildomų pastangų.

Pagrindinis klausimas nebūtinai yra tai, ar Europos žaliasis tikslas yra tikrai ambicingas, ar jis pagrįstas ir pamatuotas. Jeigu keliame ambicingus tikslus, turime jiems turėti finansines galimybes įgyvendinti šį tikslą, bet ar sudarysime sąlygas verslui išlikti konkurencingu ir gyvybingu, bei kartu įgyvendinti ambicingą tikslą?

Kitas veiksnys – laikas. Niekada nepasieksime tvarumo per naktį. Tam reikia laiko ir politinių bei finansinių įrankių, kurie turi būti suderinti ir nukreipti į tą patį tikslą. Kai kurie veiksmai galėjo būti didesnio masto ir aiškiau nusakantys, ką darysime kitaip.

Visiškai aišku, kad perėjimas prie tvarios ir klimatui neutralios Europos vienus verslo sektorius, kaip kad žemės ūkį, paveiks labiau nei kitus, lygiai kaip skirtingai veikia pandeminė situacija ar gamtinės sąlygos.

Kadangi žaliojo kurso įgyvendinimo eigoje bus siekiama sumažinti pesticidų, trąšų ir ntimikrobinių medžiagų, naudojamų ūkiniams ir akvakultūros gyvūnams, ekologinis ūkininkavimas yra viena iš ateities žemės ūkio vystymo sričių. Komisija rems ES ekologinius ūkius, siekdama, kad iki 2030 m. jie sudarytų 25 proc. visų ūkių. Tačiau jau dabar turime labai aiškiai žinoti, kokias priemones taikysime Lietuvoje tam pasiekti.

Atliekų mažinimas ir perdirbimas, žiedinė bioekonomika, trumposios maisto grandinės, aukštesnės pridėtinės vertės produktai. Tai reikšminiai žodžiai žaliojo kurso kontekste. Lietuvos žemės ūkio verslo žodyne turi atsirasti šie žodžiai jau dabar. Kuo greičiau tą suprasime, tuo daugiau galėsime pasinaudoti naujojo laikotarpio teikiamomis galimybėmis. Tą turime suparasti visi – mokslininkai, žemės ūkio verslas ir politiką formuojantys lyderiai.

Facebook komentarai