Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Europos žemdirbiai turi stiprų advokatą – Prancūzijos prezidentą

Autorius: BNS
Prancūzijos prezidentas E. Macron'as Europos Vadovų Tarybos užkulisiuose diskutuoja su Vokietijos kanclere A. Merkel ir EK pirmininke Ursula von der Leyen.
Prancūzijos prezidentas E. Macron'as Europos Vadovų Tarybos užkulisiuose diskutuoja su Vokietijos kanclere A. Merkel ir EK pirmininke Ursula von der Leyen.
Printer Friendly, PDF & Email

Nesutariantys Europos Sąjungos lyderiai penktadienį Briuselyje vis dar ginčijosi dėl trilijono eurų Bendrijos daugiamečio biudžeto, o viltys greitai susitarti toliau blėsta, „taupiosioms“ ir už didesnes išlaidas pasisakančioms narėms nesutinkant atsitraukti nuo savo pozicijų. Panašu, kad už didesnį finansavimą žemės ūkiui inirtingai kovoja Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron‘as, kai Vokietija ir šiaurinės ES šalys pasisako už taupesnį biudžetą.

Po sunkių derybų nakties bloko lyderiai ir diplomatai reiškė abejones, ar per šį viršūnių susitikimą pavyks susitarti dėl septynerių metų ES biudžeto, aptemdyto Jungtinės Karalystės išstojimo.

Ginčai dėl pinigų Briuselyje yra įprastas dalykas, bet šįsyk padėtį aštrina 75 mlrd. eurų „Brexit“ spraga“, paveiksianti 2021–2027 finansavimo laikotarpį.

„Klausiat, ar išspręsime visas biudžeto diskusijas šį savaitgalį? Ne, aš taip nemanau“, – sakė į derybas atvykusi Danijos premjerė Mette Frederiksen.

Danija priklauso vadinamajam „taupiųjų ketvertu“ – kartu su Nyderlandais, Švedija ir Austrija. Šios šalys priešinasi Europos Vadovų Tarybos pirmininko“ Charles Michel‘io pateiktam pasiūlymui.

Anot jų, Ch. Michelio siūlomas 1,09 trln. eurų biudžetas yra per didelis ir turi būti apkarpytas, o jo struktūra – modernizuota.

„9-ajame dešimtmetyje sukurtas“ biudžetas

Lyderiai nesutaria kiek būtų galima padidinti ilgalaikį biudžetą – daugiametę finansinę programą (DFP).

Jie taip pat nesutaria, kaip galėtų būti perskirstytas prioritetinių sričių finansavimas ir kokią dalį savo bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekviena narė turėtų mokėti į bendrą kasą.

Vėliausia DFP buvo 1,08 trln. eurų (2018 metų kursu).

„Mano ministras pirmininkas nuo pat pradžių labai aiškiai sakė, kad neketinam apmokėti šios sąskaitos“, – sakė vienos iš „taupiųjų“ valstybių diplomatinis šaltinis.

„Kovojame su 21-ojo šimtmečio ištekliais, turėdami biudžetą, sukurtą 9-ajame dešimtmetyje“, – skundėsi jis.

Visiškai kitokios pozicijos nei „taupiosios“ narės laikosi Prancūzija, norinti, kad būtų apsaugotos išmokos žemės ūkiui ir kad būtų skirta daugiau pinigų Europos gynybos projektams.

Tuo metu „sanglaudos draugų“ grupė, sudaryta daugiausiai iš rytinių ir pietinių ES narių, pageidauja išsaugoti lėšas, skiriamas Bendrijos padėti priartinti jų infrastruktūrą ir visuomenę prie turtingesnių kaimynių lygio.

Ch. Michel‘is penktadienį ryte susitiko su „taupiojo ketverto“ lyderiais, taip pat su Prancūzijos prezidentu Emmanuel Macron‘u ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, siekdamas rasti būdą išeiti iš aklavietės.

Nusivylęs Čekijos premjeras Andrej Babiš‘as reiškė abejones, ar verta susitikimą tęsti antrą dieną. Anot jo, jeigu turtingosios šalys nepasiruošusios keisti savo nuostatų, „tuomet mums nėra apie ką diskutuoti“.

Kova dėl žemės ūkio

Ketvirtadienį iki išnaktų užsitęsusios derybos, nedavusios jokių aiškių rezultatų, atskleidė lyderių „raudonąsias linijas“ ir potencialias kompromiso galimybes Ch. Michel‘iui, įpareigotam rasti visiems tinkamą sprendinį, dėl kurio būtų įmanoma susitarti.

E. Macron‘as, po dviejų dienų apsilankysiantis Paryžiuje rengiamoje žemės ūkio parodoje, sakė „kovosiantis“, kad apgintų Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

„Bendrą biudžetą, ypač BŽŪP, įnirtingai puolė šiaurinės šalys“, – sakė vienas prancūzų diplomatinis šaltinis.

Tuo metu E. Macron‘o žemės ūkio ministras duodamas vieną interviu televizijai užsiminė, jog prezidentas užsitikrino pergalę gindamas BŽŪP, kuriai dabartiniame daugiamečiame biudžete yra skirta 383 mlrd. eurų.

Šį pareiškimą greitai atmetė Prancūzijos diplomatai, pabrėžę, kad dėl nieko kol kas nesusitarta.

E. Macron‘as stengėsi spausti ES labiau integruotis ir siekti ambicingesnių tikslų. Ketvirtadienį jis tvirtino, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas neturėtų varžyti bloko užmojų.

Tačiau „taupiosios“ šalys jo raginimus vertino skeptiškai. Netgi Suomijos premjerė pareiškė, kad ES atėjo laikas „realistiškai“ planuoti savo išlaidas.

Suomija, kaip ir Vokietija, pritaria kai kuriems „taupiųjų“ raginimams planuojant biudžetą laikytis santūrumo, bet nėra visavertiškai prie jų prisidėjusios.

Nesutarimus dar labiau kursto Europos Parlamentas, norintis, kad DFP būtų padidinta iki 1,32 trln. eurų, siekiant apmokėti brangiai kainuosiančius planus, pavyzdžiui, per tris dešimtmečius paversti Europos Sąjungą taršos anglies junginiais nedidinančia ekonomika.

Parlamento pirmininkas David Sassoli‘s atmetė Ch. Michel‘io pasiūlymą kaip „virtinę karpymų“.

Tuo metu Europos Komisija, vadovavimą perėmus Ursulai von der Leyen siekianti sustiprinti ES geopolitinę įtaką, viliasi, kad Bendrijos biudžetas išaugs iki 1,13 trln. eurų.

Facebook komentarai