Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

G. Surpliui veislininkystės įmones „įsodinus“ į privatizavimo traukinį, specialistai prakalbo apie chaosą (papildyta 14.14 val.)

Autorius: Agroeta
G. Surpliui veislininkystės įmones „įsodinus“ į privatizavimo traukinį, specialistai prakalbo apie chaosą (papildyta 14.14 val.)
G. Surpliui veislininkystės įmones „įsodinus“ į privatizavimo traukinį, specialistai prakalbo apie chaosą (papildyta 14.14 val.)
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės ūkio ministerijos vadovas Giedrius Surplys taip ir neapgynė ūkininkų išreikštos pozicijos, kad šiuo metu neverta privatizuoti trijų svarbių veislininkystės įmonių – UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“ ir AB „Kiaulių veislininkystė“. Šiandien vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo patvirtinta pozicija, kad bendroves būtina privatizuoti.

Sukėlė daug chaoso lygioje vietoje

Kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ vadovas Alvydas Pečiulaitis neįsivaizduoja, kaip privačioms įmonėms, parduodančioms gyvulius, reikės toliau dirbti, jei bus privatizuota „Panevėžio veislininkystė“.

„Šiandien Panevėžyje yra puikios sąlygos gyvulių karantinavimui, vakcinavimui. Jų negėda parodyti net užsienio svečiams, nes tvartai po eilinio karantino yra išvalomi, dezinfekuojami. Gali atsivežti slovaką, kazachą ir jam parodyti, kokios yra geros sąlygos karantinavimui. O dabar mes apskritai nežinome, su kuo reikės pasirašyti sutartis, jei tas privatizavimas užsitęs“, – pabrėžė A. Pečiulaitis.

Pašnekovas tikino, jog buvo visiškai nepagalvota, kokia susidarys situacija rinkoje, kuomet įmonės atsidurs privatizavime.

„Kai siūloma karantinuoti kituose objektuose, o tokių yra gal iki šešių, tai įsivaizduokite, kad to objekto savininkui, kuris irgi laiko gyvulius, reikės pirmiausiai išvaryti gyvulius iš tvarto. Tada reikės tą tvartą jam valyti, paruošti karantinui ir panašiai. Tiesiog neįsivaizduoju, kaip reikės toliau dirbti“, – sakė A. Pečiulaitis.

Kooperatinės įmonės vadovas neabejoja, kad šiuo sprendimu G. Surplys lygioje vietoje sukėlė daug problemų kitiems rinkos dalyviams. „Vienareikšmiškai, taip“, – neabejoja A. Pečiulaitis.

Į privatizavimo objektų sąrašą įtrauktos UAB „Panevėžio veislininkystė“ įstatinis kapitalas siekia 160,81 tūkst. eurų. Valstybei priklauso 97,85 proc. akcijų. Bendrovėje dirba 9 darbuotojai.

UAB „Šilutės veislininkystė“ įstatinis kapitalas sudaro 614,64 tūkst. eurų. Joje valstybei priklauso 96,5 proc. akcijų. Bendrovėje darbuojasi 10 žmonių.

Savo ruožtu AB „Kiaulių veislininkystė“ įstatinis kapitalas siekia 1,29 mln. eurų. Valstybei priklauso 98,95 proc. akcijų. Čia dirba 32 darbuotojai.

Pasipiktino kolegų pareiškimais

Dar pirmadienį ŽŪM vyko posėdis, kuriame Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas ir UAB „Litgenas“ vadovas Edardas Gedgaudas pritarė trijų bendrovių privatizavimui, kai Lietuvos žemės ūkio taryba tam nepritarė.

Šiandien Vyriausybės pasitarime dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio tarybos narys Jonas Sviderskis „Agroetai“ patvirtino, kad visas tris veislininkystės bendroves į privatizavimo traukinį pasiūlė įtraukti būtent žemės ūkio ministras G. Surplys.

„Nežinau, kas laukia ateityje, nes yra sakoma, kad veislininkystė laiko visus keturis gyvulininkystės kampus, o gyvulininkystė, deja, atsidūrusi šios Vyriausybės podukros vietoje“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Jį papiktino ir pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje vykusio posėdžio metu Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos bei Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Algio Baravyko žodžiai, esą nieko tokio, jei įmonės bus privatizuotos.

„Atsivežame viščiukų, atsivešime ir paršelių. Tai kur mes su tokiu požiūriu nueisime“, – teigė J. Sviderskis.

Tačiau J. Svidrskis šios dienos Vyriausybės pasitarimu pasidžiaugė nebent tuo, kad buvo užprotokoluota Lietuvos žemės ūkio tarybos nuomonė, kad privatizuojant įmones būtų surašytos specialiosios privatizavimo sąlygos. Esą įmones galės privatizuoti tik tie subjektai, kurie iš žemės ūkio veiklos gauna ne mažiau kaip 50 proc. pajamų.

Specialistą nustebino ir tai, kad nė į vieną posėdį ir pasitarimą nebuvo atvykę mokslo įstaigų atstovai, pavyzdžiui, iš Veterinarijos akademijos ar institutų.

„Turime tik 200 Lietuvos baltųjų veislės kiaulių. Mokslininkams apskritai yra daug ką nuveikti veislininkystėje. Ir jeigu tos įmonės bus privatizuotos, nereikės ir jų (Veterinarijos akademijos)“, – neabejoja J. Sviderskis.

Prašė, argumentavo ir įvardijo klaidas

Antradienį prieš Vyriausybės pasitarimą su raštu į žemės ūkio ministrą G. Surplį, kaip paskutinę galimybę apginti valstybės valdomas įmones, kreipėsi Lietuvos žemės ūkio tarybos prezidentas Petras Puskunigis.

Rašte jis pabrėžė, kad gyvulininkystės plėtra buvo ankstesnių ir šios Vyriausybės programoje įrašyta kaip prioritetinė veiklos sritis.

„Lietuvoje su veislininkystės pertvarka pavėluota, procesai užsitęsė, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia ją paskubomis reorganizuoti ir nueiti lengviausiu keliu – privatizuoti, – akcentuoja P. Puskunigis. – Veislininkystės naikinimas prasidėjo Veislininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pertvarkymu, perduodant jos funkcijas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios pagrindinė misija – prižiūrėti ir kontroliuoti maisto saugą bei gyvulių gerovę. Tai su veislininkyste absoliučiai nesusiję“.

Lietuvos žemės ūkio taryba, kurios vardu buvo teiktas šis raštas ir prašymas, negauna jokių valstybės dotacijų.

„ŽŪM parengtam Valstybės valdomų veislininkystės bendrovių privatizavimo įstatymo projektui su pirmumu įsigyjant jas žemdirbiams Lietuvos žemės ūkio taryba pritarė. Tačiau jis toliau nebesvarstomas. Išsigąsta kai kurių įstaigų prieštaravimų ir bandoma vėl pasukti lengviausiu keliu – parduoti bendroves aukcione“, – pabrėžia P. Puskunigis.

Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei vadovaujantis P. Puskunigis paskutinį kartą kone maldavo G. Surplio nepadaryti dar vienos klaidos.

„Gerb. ministre, Lietuvos žemės ūkio taryba gegužės 31 d. posėdyje bendru sutarimu nutarė ir prašo neteikti šio klausimo svarstymui Vyriausybėje, o toliau ieškoti būdų ir kelių, kaip šį ypač jautrų klausimą šalies gyvulininkystei išspręsti optimaliausiomis žemdirbiams sąlygomis bei būdais“, – teigė P. Puskunigis.

Deja, į šį prašymą G. Surplys neatsižvelgė.

A. Baravykas: įmone naudojasi grupelė žmonių

ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas „Agroetai“ išdėstė argumentus, kodėl rūmai pritarė bendrovių privatizavimui.

„J. Sviderskiui galėčiau atsakyti klausimu, o kodėl negalime įsivežti paršiukų? Juk kalba eina apie veislinius gyvulius (...) Niekas nesigilina giliau, kas tai yra veislininkystė. Tarsi ji Lietuvoje yra nacionalinė veislininkyste, laikoma tarsi šventove“, – ironizavo A. Baravykas.

Pašnekovas teigė, kad ūkininkai kažkodėl įsiveža iš Prancūzijos javų sėklą ir nenaudoja vietinės. „Kodėl jie tą daro? Kodėl jie neveisia vietinių javų veislių?“ – retoriškai klausė A. Baravykas.

ŽŪR vicepirmininkas pridūrė, kad vartotojai nėra linkę pirkti lietuviškų kiaulių mėsos, nes ji pernelyg riebi. „Tu nepriversi vartotojo parduotuvėje pirkti riebios mėsos, nes jis rinksis liesesnę“, – argumentavo A. Baravykas.

Jis tikino, kad AB „Kiaulių veislininkystė“ reikėjo privatizuoti, nes ši įmonė dirba neefektyviai. „Pavyzdžiui, ji per metus patikrina 300 paršavedžių. Vienas patikrinimas kainuoja 480 Eur, kai rinkoje galima už 250 Eur nusipirkti jau patikrintą paršavedę. Tai kur čia logika",“– klausia A. Baravykas.

Lietuvoje yra 37 tūkst. paršavedžių, bet AB „Kiaulių veislininkystė“ patikrina tik 300. Pašnekovas neabejoja, kad valstybei priklausanti įmonė naudinga tik saujelei ja besinaudojančių asmenų.

Nerūpi niekas išskyrus ministerijos iškraustymas į Kauną

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Petras Čimbaras „Agroetai“ sakė, kad visiškai nusivylė žemės ūkio ministru G. Surpliu.

„Čia buvo priimtas grynai politinis sprendimas privatizuoti“, – neabejoja P. Čimbaras.

Jis priminė ir vieną Seimo KRK posėdžių, iš kurio buvo aišku, kad ŽŪM nesigilino į įmonių situaciją.

„Man keista, kad posėdyje tuomet dalyvavęs žemės ūkio viceministras su tų bendrovių vadovais apie situaciją įmonėse kalbėjosi sutikęs juos pirmą kartą. Tai juk ŽŪM turėjo rūpintis, kad įmonės dirbtų efektyviau, jei joms būta priekaištų. O dabar, užuot ieškojusi išeičių, ŽŪM tiesiog atiduoda jas privatizacijai“, – kalbėjo P. Čimbaras.

Parlamentaras įsitikinęs, kad Lietuva, rūpindamasi veislininkyste, turėjo eiti jau pramintu kitų valstybių taku.

„Kitos šalis rūpinasi savo ištekliais ir jei mes dabar priskaldysime malkų, atstatyti net ir esamą situaciją bus be galo sunku. Nepykite, bet susidaro įspūdis, kad žemės ūkio ministrui nieko nėra svarbiau už ministerijos iškėlimą į Kauną“, – teigė P. Čimbaras.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Facebook komentarai

T Hegvita agro