Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

„G.Astronominė odisėja“: nuo tradicinių skonių iki ateities maisto

Autorius: Laima UŽUPĖ
Savaitgalį Vilniuje vyko Baltijos maisto ir gėrimų paroda.
Savaitgalį Vilniuje vyko Baltijos maisto ir gėrimų paroda.
Printer Friendly, PDF & Email

Aromatais pakvipęs Vilniaus kongresų centras „Litexpo“ šį savaitgalį pradžiugino lietuviško maisto gerbėjus, pakvietęs į parodą „G.Astronominė odisėja 2019”. Čia galėjai pasimėgauti ne tik tradiciniais lietuviškais duonos, pieno ir mėsos skoniais, bet ir Lietuvoje pagamintais produktais iš putpelių ar jų kiaušinių, bebro ar briedžio mėsos, atsigaivinti fermentuotu lietuvišku arbatos gėrimu kombuča, paragauti pikantiškai paruoštų vabzdžių ar įvairiaspalvių medaus desertų.

Milžiniškas gastronominis potencialas

„Mūsų tikslas – praplėsti gastronomijos rinką tiek parodoje pristatomais produktais, tiek naujomis kulinarinėmis idėjomis“, – sakė „Litexpo“ atstovė Lilijana Dirsienė.

Stirna su baravykais, vytintas elnias su imbieru, danielius su kietuoju sūriu, džiovinta, vytinta žvėriena ir jautiena – šiuos produktus sostinės gurmanams pasiūliusios UAB „Šerno pėda“ atstovai sako, kad Lietuvos miškuose sumedžioti laimikiai galiausiai patenka ne tik ant mūsų vaišių stalo, bet pasiekia ir žvėrienos mėgėjus užsienyje.

Bendrovės atstovai juokauja, kad, siūlydami „žvėriškai“ skanius produktus ne tik iš įprastos mėsos, bet ir elnienos, stirnienos, briedienos, šernienos ar bebro, jau „užkariavo pusę Europos“ – karšto ir šalto rūkymo mėsos gaminiai iškeliauja į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Airiją. Jų teigimu, verslo perspektyvos auga, nes laisvėje gyvenančių gyvūnų mėsa sveikesnė, be to, nėra didelės jos pasiūlos.

„Lietuvos gastronominis potencialas yra milžiniškas tiek vietiniams, tiek užsienio turistams“, – akcentavo VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Būtent per gastronomines patirtis pažinti mūsų šalies tradicijas ir kultūrą, susipažinti su vietiniais skoniais kvietė ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas.

Džiovinta, išsaugant kas geriausia

Lietuvoje vis paklausesnė tampa ne tik perdirbta tradiciniu būdu, bet ir vakuume dideliame šaltyje džiovinta produkcija. Viena iš pirmųjų Lietuvos rinkai pradėjusi ją teikti UAB „Geld Baltic“ taip džiovina ne tik įvairias iš ūkininkų įsigytas uogas, bet ir vaisius, daržoves bei prieskonius.

Pasak bendrovės atstovės Kristinos Miciukevičienės, ištraukus drėgmę uogose ar vaisiuose nebelieka terpės plisti pelėsiui, dėl to produktas ilgiau išlieka tinkamas maistui. JAV taip paruoštai produkcijai esą suteikiamas net ir 20 metų galiojimo terminas.

Mintis užsiimti Lietuvoje dar nauju apdirbimo būdu bendrovės steigėjams kilo prieš keletą metų auginant vaikus ir ieškant, kuo paskaninti sveikus pusryčius. Šiandien verslo apyvarta siekia šimtus tūkstančių eurų, o bendrovės produkcija prekiaujama ne tik mažesnėse parduotuvėse, bet ir prekybos centruose.

Skanūs ir maistingi ... traškantys svirpliai

Kauno rajone Noreikiškėse maistui skirtų svirplių auginimu ir prekyba užsiimančios UAB „Ensifera“ direktorius Dominykas Aleknavičius pasakoja, kad Lietuvoje dauguma pradedančių auginti svirplius siekia juos tiekti kaip žaliavą pašarams. „Mes pradėjome su mintimi, kad mūsų produktas bus skirtas žmonėms, todėl iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavome išskirtinį leidimą savo produkciją gaminti būtent žmonių maistui“, – pabrėžia bendrovės vadovas.

Manoma, kad ateityje svirpliai, užaugantys per 45-50 dienų, maistui bus naudojami dažnai, nes tai tvaresnis baltymų šaltinis, nei mums įprasta mėsa.

„Rinką mes dar tik kuriame, šiandien tai daugiau mūsų hobis, o ateityje viskas priklausys nuo visuomenės sąmoningumo. Mūsų šeimoje dažnai juos ragaujame: barstome ant salotų, jų miltus naudojame kiaušinienei, blynams“, – sako bendrovės vadovas. Jo teigimu, europietiškų, saugiai ir švariai užaugintų ir perdirbtų svirplių importu domisi ir prekiautojai iš Azijos valstybių, nors ten jų galima prisirinkti gamtoje.

Pasigedo gausesnio lankytojų būrio

UAB „Linkuvos mėsa“ iš Pakruojo rajono atstovai pasakoja, kad nors pastaruoju metu kyla tiek žaliavų, tiek pačios produkcijos kainos, pirkėjai pamėgtų produktų neatsisako, įvairūs mėsos „užkandukai“, kepti vyniotiniai, sūdyti lašiniai išlieka populiarūs. Mėsos produktų  gamintojus itin pradžiuginusi neseniai Kaune vykusi paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurioje sulaukta itin daug besidominčių gimtinėje gaminama produkcija, tad didesnio jų srauto tikėtasi ir Vilniuje.

Daugiau pirkėjų pasigedo ir iš kaimyninės Latvijos atvykęs Inars Malderis, jau dvylika metų lietuviams siūlantis įvairius gaminius iš šaltalankių  uogų. „Man patinka Lietuvos rinka, čia mano prekės geriau perkamos. Per metus užšaldau apie 4 tonas šaltalankių uogų ir iki sekančio sezono jas naudoju, todėl mano produkcija visuomet šviežia“ – pasakojo jis. Populiariausias produktas – dažniausiai arbatai naudojamas šaltalankių sirupas, kurio puslitris kainuoja 5 eurus. „Aš kainų nekeičiau jau penkerius metus, tik parduotuvėse kainos kyla“, – tvirtina verslininkas iš Latvijos.

Permainas skatinantis „Apšalęs vartotojas“

Parodoje lankytojus pasitiko ir „apšalęs“ vartotojas – iniciatyvos „Linkėjimai, maistas“ ledo skulptūra, kuri, idėjos autorių teigimu, turėtų reikšti nuostabą ir suglumimą, sužinojus, kiek daug maisto iššvaistome.

„Namų ūkiai Lietuvoje per metus išmeta daugiau nei 54 tūkst. tonų maisto, kuris galėjo būti suvartotas“, – sakė Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė. Jos teigimu, daugiau nei pusė maisto atliekų Europos Sąjungoje – iš namų ūkių, o pasaulyje prarandama net trečdalis viso pagaminamo maisto. Tyrimų duomenimis, daugiausia tokio likimo sulaukia šakniavaisiai, vaisiai ir daržovės.

Iniciatyvos autoriai pataria „valdyti maisto srautus“, pildyti „Maisto valdymo dienyną“ – savotišką išmetamo maisto registrą. „Mūsų tikslas – įkvėpti vartotojus ir verslus imtis permainų“, – tvirtino iniciatyvą pristatantis instituto atstovas Karolis Klimka.

Nuotraukose – akimirkos iš  Baltijos maisto ir gėrimų parodos.

Facebook komentarai

T Hegvita agro