Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Gediminas Stanišauskas: „Besąlygiškai kantrus gali būti tik Dievas, todėl nelaukite kol suliepsnos kryžiai“

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Gediminas Stanišauskas
Gediminas Stanišauskas
Printer Friendly, PDF & Email

Ūkininkų Kryžiaus žygis prasidėjo. Ne taip, kaip XI-XVI amžiuje krikščionys su Popiežiaus palaiminimu ėmė Jeruzalę. Tikrai ne. Žalieji kryžiai statomi ten, kur žemdirbys kalba apie išgyvenimą. Jo pasirinkimas nedidelis. Gyvenimas arba mirtis. Apsėti javų laukai arba prekybos centrų lentynos be lietuviškos žemės ūkio produkcijos. Būti arba nebūti.

Žemdirbiai atviri – kantrybė išseko. Besąlygiškai kantrus gali būti tik Dievas, bet ne ūkininkas, kuris šiandien sprendžia, kam pirmiau sumokėti skolas – bankui ar trąšų tiekėjui, nes po trijų lietingų ir sausringų metų kito pasirinkimo nėra. Skolą atgaus tik vienas arba niekas. Jei valdantieji „valstiečiai“ išdrįs (būtent išdrįs) papildomai apmokestinti žemdirbį, Lietuvos žemės ūkį bus galima laidoti. Ūkiai tiesiog bankrutuos ir pasitrauks iš žemės ūkio gamybos, taip kaip dabar išparduodamos ištisos fermos su melžimo įranga.

Būtent tokiu įspėjimu įtakingiausias žemdirbių organizacijas vienijanti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) paragino žemdirbius dar aktyviau įsijungti į tyliojo protesto akciją – „Žalieji kryžiai“. LŽŪT vadovas Aušrys Macijauskas sako, kad akcija jau pasiteisino, bet sustoti nevalia. Ir jis teisus. Didesni mokesčiai būtų viena blogybių. Vienareikšmiškai Europos Sąjungos lydere po „Brexit“ tapsianti Vokietija jau prakalbo apie dar griežtesnes aplinkosaugos priemones, kurias reikėtų įtvirtinti Europos Sąjungoje. Tai reiškia ne ką kitką, o vis didesnius įsipareigojimus ES šalims, kuriose ūkininkams teks dar daugiau investuoti į mažiau taršius įrenginius ir kitas priemones. Tad mokesčių didinimas Lietuvoje būtų tik viena medalio pusė, o apie kitą jos pusę ūkininkai dar nė negalvoja.

Šiandien jie stato tik kryžius tam, kad Lietuvos valdžia ne tik juos išgirstų, bet ir pasirinktų prioritetus. Ji kol kas girdi tik inkštimą, o iš Prezidento, kurio patarėjai ir atnešė didesnių mokesčių ūkininkams paketą, kol kas kapų tyla. Tam dabar, mano galva, ir statomi kryžiai, kurie, jei žemdirbys nebus išgirstas gali ir suliepsnoti. Tada valdžios koridoriuose nebeišgirsime pašaipų, girdi, pristatys kryžių ir nurims. Esą pravažiuojantiesiems pro juos „Via Baltica“ ar kitu keliu net nekyla minčių, jog tai protestas.

Taikliai „Agroetai“ parašė ūkininkai Sigutė ir Deividas Kintai iš Ukmergės rajono: „Sunkiai dirbame, kad galėtume sukurti kuo geresnę ateitį dviem savo vaikams (...) Labai norėtųsi, kad bent valdžios atstovai nestumtų ūkininkų į dar didesnę sunkumų duobę. Nejaugi šita „gerovės valstybės“ politika paremta tuo, kad kuo daugiau žmonių prašytų pašalpų, o ne savarankiškai užsidirbtų, nes panašu, jog greitai bus taip, kad dauguma ūkių turės skelbti bankrotus?“

Mažiausios pieno supirkimo kainos, nežinomybė dėl tiesioginių išmokų po 2020 metų, tolesnis Lietuvos ūkininkų diskriminavimas ES senbūvių atžilgiu. Galima tęsti ir tęsti. Įdomu tai, kad dėl akcijos masiškumo, jos ignoruoti, „nepamatyti“ jau neįmanoma. Jei jos nemato Premjeras ir Prezidentas, mato jų patarėjai, kurie neabejotinai praneša, kas vyksta elektroninėje erdvėje. Socialiniame tinkle „Facebook“ ūkininkai uoliai dalijasi savo pastatytais kryžiais. Net ir norint ignoruoti akciją, kasdien pro akis praslenka kryžiai. Todėl medijų svarba šioje protesto akcijoje yra be galo didelė ir ūkininkų organizacijos tuo puikiai naudojasi.

Džiugu matyti, kad žemdirbiai rodo jau nebe deklaruojamos, o tikros vienybės ženklus. Marijampolėje įrengta pusšimtis kryžių, atskiri smulkūs ūkiai irgi didžiuojasi juos pastatę. Rajonuose ūkininkai susirenka į talkas ir kartu kala kryžius. Tai signalas Vilniui ir valdžioms savivaldybėse, kur jau lapkričio 26 d. pajudės traktorių kolonos. Kantrybė išseko. Ir tai yra gerai gyvenant Nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje tik po beveik 30 metų pradėjome kurti „gerovės valstybę“, bet ją dar reikia sukurti. Kol kas tik Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), iš kurių pasitraukė skaitlingiausios organizacijos, demonstruoja visišką apatiją šiai akcijai. Jiems skiriamas finansavimas, kurio negauna Lietuvos žemės ūkio taryba, tik patvirtina, visišką ŽŪR priklausomybę nuo valdžios. Apmaudu ir gėda.   

Facebook komentarai

T Hegvita agro