Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Gerovės valstybė – kada (ar) ją turėsime?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu politikai, Lietuvos Prezidentas, ekonomistai pabrėžia, kad Lietuvoje kuriama gerovės valstybė. Ko gero, nereikėtų abejoti, kad procesas šis vyksta. Tik ar visada teisinga linkme ir tinkamu greičiu? Kaip vykstantys Ketvirtosios pramonės revoliucijos procesai padarys įtaką gerovės valstybės kūrimui? Ar Lietuva sugebės susieti gerovės valstybės kūrimo strategiją su šios revoliucijos padariniais? Tai tik keletas klausimų, į kuriuos turime atsakyti jau dabar.

Dirbtinis intelektas ir robotai sparčiai didina darbų, kuriuos protingos mašinos gali atlikti geriau ir greičiau, nei žmonės, apimtis. Nors tai mažina verslo kaštus ir didina produktyvumą, bet kartu ir kelia pavojų mažai kvalifikuotiems, pasikartojančius darbus dirbantiems žmonėms. Išsivysčiusiose šalyse jau dabar pastebimos tendencijos, kad dėl Ketvirtosios pramonės revoliucijos procesų naujos darbo vietos yra išties kuriamos ir darbo paklausa tarsi pakankama, tačiau darbo jėgos pasiūlos struktūra neatitinka jos paklausos struktūros, tai yra, darbo rinkoje atsiranda struktūrinis nedarbas.

Taigi, dalis mažiau kvalifikuotų, sunkiau įgyjančių naujas kompetencijas darbuotojų, liks už gerovės valstybės ribų. Pajamų nelygybė, jau ir dabar Lietuvoje nėra maža, o dėl šių priežasčių gali dar padidėti. Valstybė visais atvejais turės priimti įsipareigojimą užtikrinti bent minimalias pajamas negebantiems greitai persiorientuoti naujoje darbo rinkoje savo šalies gyventojams.

Žinoma, valdžia gali sumažinti struktūrinį nedarbą skatindama bedarbius persikvalifikuoti, tačiau Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą koncepcija yra nepakankamai efektyvi mokydama naujų įgūdžių darbo rinkoje, todėl sunkiai susidoros su augančia paklausa. 

Todėl labai svarbu pertvarkyti švietimo sistemą, siekiant patenkinti greitai kintančios darbo rinkos poreikius, įtraukiant maksimaliai skaitmenines technologijas bei mokymosi visą gyvenimą koncepciją. Atsižvelgiant į spartėjantį darbo rinkos pokyčių tempą, esami ir būsimi darbuotojai turi būti pasiruošę įvaldyti ne vieną, o kelias profesijas, o tai reikalauja pasiruošimo mokytis visą gyvenimą ir kūrybiškumo bei novatoriškumo. Įmonės ir organizacijos, siekdamos efektyvumo ir konkurencingumo, turi padėti savo darbuotojams susidoroti su naujais kvalifikacijos ir įgūdžių poreikiais darbo aplinkoje ugdymą jau dabar.

Darbuotojai turi nuolat tobulėti, norėdami būti konkurencingi darbo rinkoje ar išlaikyti darbo vietą. Labai didelę reikšmę įgyja tarpdisciplininis mąstymas ir puikūs įgūdžiai socialinių ir technologijos mokslų srityje. Technologinis išprusimas turės vis didesnę reikšmę darbo rinkoje.

Kuriamos išmaniosios gamyklos, elektroninės dalijimosi platformos, nuotolinio darbo apimčių didėjimas, tai tik keletas pokyčių, prie kurių turime prisitaikyti. Žmogaus ir protingos mašinos sąveika neišvengiama visose ekonominėse veiklose. Išmaniosiose gamyklose išaugs itin kvalifikuoto darbuotojo vaidmuo, jam bus suteikta didesnė atsakomybė ir galimybės asmeniniam tobulėjimui. Tokiose gamyklose darbuotojai bus labiau įtraukti į darbo planavimą ir organizavimą, dėl to reikalingas nuolatinis šių įgūdžių tobulinimas organizacijos viduje.

Elektroninės dalijimosi platformos jau dabar keičia įvairia technika prekiaujančių, paslaugas teikiančių įmonių strategijas. Nuotolinio darbo apimčių didėjimas turi įtakos darbo valdymui, planavimui ir organizavimui. Skaitmeninės technologijos leidžia žmones dirbti nuotoliniu būdu be fizinio buvimo darbo vietoje. Šis reiškinys kasmet įgauna vis didesnį paplitimą ir susidomėjimą - tai įvairios darbo platformos internete, skirtos konkrečioms užduotims atlikti, darbuotojų dalijimasis, mobilus darbas ir panašios technologijos jau taikomos ir Lietuvoje. Visos šios formos patrauklios dėl savo lankstumo ir mobilumo, jos didina gyventojų užimtumą, tačiau kelia neapibrėžtumą socialinės apsaugos, darbo teisių ir darbo sąlygų užtikrinime.

Tai ar sugebėsime susidoroti su šiais iššūkiais ir sukursime gerovės valstybę Lietuvoje?

Facebook komentarai

T Hegvita agro