Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Glifosato šmėklos ir ką su jomis daryti

Autorius: Dr. Bernaras IVANOVAS
Printer Friendly, PDF & Email

Aš nesu chemikas, tačiau, kadangi politologai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vienareikšmiškai, o kartais net kategoriškai komentuoja trąšų problemą, nusprendžiau panagrinėti šį klausimą politologiškai ir pats.

Lietuvos žemdirbiai, jų organizacijos net pasirašė šiuo klausimu deklaraciją, kurios tikslas yra užtikrinti glifosato turinčių herbicidų saugų naudojimą. Negali būti abejonių, kad visos cheminės trąšos yra daugiau ar mažiau pavojingos, o jas naudojant, reikalingi aukšti saugumo reikalavimai. Vis dėl to deklaracija yra daugiau politinis dokumentas, tad jo atsiradimo aplinkybės, manau, susijusios su pasaulinio mąsto kampanija, kuri kuo puikiausiai telpa ir į klimato kaitos temą.

Sovietmetį išgyvenę žmonės puikiai žino, ką reiškia kampanijos žemės ūkyje. Dar iki šiol mename kukurūzų sodinimo vajų bei kitus kolūkių fenomenus. Su glifosatu problemų kilo prieš eilę metų JAV (roundup‘o problema). Ten buvo atlikta aibė tyrimų ir jokių vienareikšmių rezultatų, kaip, pavyzdžiui, su DDT nėra. Užtat yra teisminės bylos, kuriose vėžiu sergantys rado priežastį savo ligai.

Pažymėsime, jog JAV yra teisminių ginčų šalis. Čia McDonalds už per karštą kavą klientei sumokėjo 5 mln. dolerių, rūkoriai, kurie „nežinojo“ apie rūkimo žalą prisiteisė šimtus milijonų, tad bylinėjimosi kontekstas yra labai aiškus. Kitaip tariant, glifostas JAV tapo naujuoju tabaku, kurį galima apkaltinti vėžio sukėlimu, o iš trąšas gaminančių kompanijų prisiteisti milijonus. Tai Amerikoje sėkmingai vyksta, o advokatų pasamdyti ekspertai duoda „reikalingus“ vertinimus.

Tam tikra prasme, lakmuso popierėliu gali būti Europos Sąjungos (ES) pozicija. ES dažniausiai pasižymi kairiajam politikos diskursui ekologine paranoja, pavyzdžiui GMO prabuktų atžvilgiu ir pan. Glifosato atveju viskas yra kitaip. Pateikiama gana dviprasmiška pozicija bei įvairūs naudojimo draudimų atidėjimai (iki 2022 metų pabaigos). Tai nenuostabu, kadangi žemės ūkis ES yra svarbiausia sritis, o Prancūzijos ūkininkų interesai yra aukščiau net už ekologijos reikalus.

Glifosato turinčių trąšų naudojimas Europoje yra paplitęs, todėl staigus atsisakymas kirstų per žemės ūkį. Tokiu būdu mes čia akivaizdžiai matome dvigubų standartų ir melo politiką, kadangi, jeigu glifosato atveju elgiamasi taip, o kitų ekologinių problemų atžvilgiu, kitaip, tada tampa aišku, jog visa ES politika žemės ūkyje yra sąlygota grupinių interesų. Lietuvos ūkininkams tą reikia gerai suprasti ir neleisti Lietuvos biurokratams diktuoti jiems sąlygas, kadangi apskritai, Lietuvos valdžia nepadarė nieko, kad bent jau išsikovotų lygias išmokas, lyginant su kitomis ES šalimis (išmokos susivienodins tik iki 2060 metų).

Įvertinus tai, tenka konstatuoti, kad vienintelis būdas apsiginti nuo glifosato iškeltos problemos, yra pasirašinėti deklaracijas. Tokius dokumentus biurokratai labai mėgsta, nes jie veikia kaip toks politinis figos lapelis. Juo galima pridengti realių žiemės ūkio problemų ignoravimą bei naujų, ekologiškesnių sprendimų paieškas. Biurokratijai tiesiog tingu dirbti, jai lengviau ką nors pasirašyti.

Facebook komentarai

T Hegvita agro