Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Grūdininkai ruošiasi ateities iššūkiams: sausra, glifosatas ir augalų apsauga

Autorius: Lietuvos grūdų augintojų asociacija
Printer Friendly, PDF & Email

Klimato kaita ir vis dažniau pasireiškiančios sausros, augalų apsaugos produktų registracijos griežtėjantys reikalavimai, numatomas glifosato naudojimo draudimas ES ir kitos panašios aktualijos verčia žemdirbius ieškoti naujų ūkininkavimo sprendimų. Šios bei kitos temos buvo aptartos Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) visuotiniame susirinkime Kauno rajone. 

LGAA yra viena aktyviausių žemdirbiškų asociacijų, ne tik išsakanti savo poziciją aktualiais Lietuvos žemės ūkio politikos klausimais, bet ir savo narius supažindinanti su naujausia ūkininkavimui svarbia informacija. Grūdininkai daug dėmesio skiria pasirengimui dirbti po 2021-ųjų, pasikeitus tiek žemės ūkio rėmimo, tiek kitoms sąlygoms. LGAA susirinkime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) prie ŽŪM specialistai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai ir kt. svečiai.

Situacija augalų apsaugos produktų rinkoje 

Šįkart LGAA susirinkimo metu daug dėmesio buvo skirta aptarti situaciją augalų apsaugos produktų rinkoje ir ieškoti sprendimų, kokios būtų alternatyvos ES planuojamiems uždrausti pesticidams.

Pasak nepriklausomos ekspertės Aušros Beniulienės, padėtis ES augalų apsaugos produktų sektoriuje nėra labai gera, nes daug senųjų veikliųjų medžiagų išimama iš rinkos, o naujai sukurtos nepraeina itin griežtų vertinimo kriterijų. Be to, kaštai, reikalingi sukurti naują veikliąją medžiagą, nuo 1985 m. iki dabar praktiškai padvigubėjo. Per pastarąjį dešimtmetį, lyginant su ankstesniu, įdiegtų veikliųjų medžiagų skaičius gerokai sumažėjo. Gera žinia yra tik tokia, kad pastarąjį laikotarpį kasmet užregistruojama daugiau biologinių augalų apsaugos priemonių, o ne cheminių. Taigi jos galėtų būti tam tikra alternatyva vietoj kai kurių uždraudžiamų pesticidų.

Kadangi dėl griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų artimiausioje ateityje nemažai pesticidų veikliųjų medžiagų neteks registracijos ES, būtina ieškoti galimybių reikalingų augalų apsaugos produktų paletę papildyti. Vienas tokių variantų galėtų būti generinių produktų registracija. Pasak A. Beniulienės, dar mažai išnaudota galimybė, kai teikti paraišką dėl augalų apsaugos produkto registracijos galėtų mokslo įstaiga, žemdirbiška organizacija ir pan. Be to, esama galimybės išplėsti kitose šalyse registruotų pesticidų autorizaciją mažais plotais auginamiems augalams. „Klimato kaitos sąlygomis ir į mūsų šalį atkeliauja nauji kenkėjai, ligų sukėlėjai. Būtinas situacijos monitoringas ir riboto naudojimo paskirčių pesticidų sąrašų atnaujinimas mažais plotais auginamiems augalams bei augalų apsaugos sprendimų paieška“, – sakė A. Beniulienė.

Pasak nepriklausomos ekspertės, tikėtis, kad ateityje reikalavimai dėl pesticidų registravimo ES sušvelnės, vargu, ar galima. Greičiau atvirkščiai. Mat peržiūrint reglamentą Nr. 1107/2009, tikėtinas dar didesnis žaliųjų įsitraukimas ir politikavimas. Todėl tokioms organizacijoms, kaip LGAA, siekiant apginti javų augintojų interesus turėti pakankamą kiekį veiksmingų augalų apsaugos produktų, siūloma daugiau bendradarbiauti su ES įtakinga organizacija COPA/COGECA ir pan., teikti argumentuotus pasiūlymus, ypač europiniu lygmeniu. Siekiant konkurencijos pesticidų rinkoje didinimo, siūloma bandyti pritraukti daugiau pareiškėjų (gamintojų), ypač iš Europos augalų priežiūros asociacijai (ECCA), vienijančiai mažesnius, labiau specializuotus augalų apsaugos priemonių gamintojus,  priklausančių narių tarpo.

Kuo pakeisime glifosatą?

Už augalų apsaugos produktų registravimą Lietuvoje atsakingos VAT duomenimis, javams ir rapsams registruotų augalų apsaugos produktų dabar yra nemažai: javams – 73 fungicidai, 105 herbicidai, 27 beicai, 18 augimo reguliatorių, 14 insekticidų; rapsams – 33 fungicidai, 59 herbicidai, 2 augimo reguliatoriai, 16 insekticidų, 1 beicas.

Tačiau žemdirbiai nuolatos išsako nuogąstavimus, kad augalų apsaugos produktų asortimentas kai kuriais atvejais nėra pakankamas. Dabar daugelis žemdirbių vis dar negali susitaikyti su mintimi, kad ateityje privalės išsiversti be visas piktžoles naikinančios veikliosios medžiagos glifosato, kuris įeina į herbicidų, naudojamas laukuose po derliaus nuėmimo, sudėtį. VAT direktorius Sergejus Fedotovas dar kartą informavo grūdų augintojus, kad glifosato patvirtinimas atnaujintas iki 2022 m. gruodžio 15 d. Dėl tolesnio glifosato patvirtinimo atnaujinimo bus svarstoma ir balsuojama po 3 metų, kai bus įvertinti nauji duomenys, o EFSA parengs išvadą.

Pagal augalų apsaugos produktų registravimą ES Lietuva dabar yra priskirta šiaurės šalių zonai. Pasak LGAA vadovo Aušrio Macijausko, grūdininkai pasisako už tokių zonų panaikinimą arba išplėtimą. Lietuvos žemdirbiams būtų palankiau, jeigu mūsų šalis priklausytų tai pačiai zonai, kaip pavyzdžiui, Lenkija ar Vokietija, nes tai leistų turėtų didesnį pesticidų asortimentą. Pasak A. Macijausko, šalių priskyrimas vienai ar kitai zonai yra daugiau politinis sprendimas. Todėl vertėtų dirbti su Lietuvoje išrinktais Europos Parlamento atstovais, kad toks sprendimas ateityje būtų pakoreguotas. 

Tarpiniai pasėliai gali duoti įvairios naudos

Kita aktuali tema, kuri buvo aptarta LGAA narių susirinkime, tai tarpinių pasėlių nauda ir auginimo galimybės. Vertingos informacijos apie tarpinius pasėlius pateikė LAMMC mokslininkai dr. Ona Auškalnienė ir dr. Aleksandras Velykis. Šie mokslininkai kartu su kolegomis jau ne vienerius metus atlieka įvairius sėjomainų su tarpiniais pasėliais ir žemės dirbimo tyrimus, turi sukaupę nemažai duomenų bei patirties.

Tarpiniai pasėliai žinoti ir seniau, tačiau būtent dabar jie vėl tarsi atrandami iš naujo. Domėtis tarpinių pasėlių auginimu skatina dirvožemio degradacijos procesai, siekis įvairinti sėjomainas, kuriose didelę dalį užima javai. Auginant tik javus neužtikrinama bioįvairovė, didėja piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimas. Jau ne kartą įrodyta, kad tarpiniai pasėliai pagerina dirvožemį ir padeda jį išsaugoti. Be to, mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad auginant įvairius tarpinius pasėlius, laukų piktžolėtumą galima sumažinti nuo 3 net iki 10 kartų. Tai labai gera žinia tiems ūkininkams, kurie svarsto, kaip reikės naikinti piktžoles, uždraudus herbicidų veikliąją medžiagą glifosatą.

Vieni pirmųjų Lietuvoje tarpinius pasėlius pradėjo tyrinėti LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslininkai. Pasak dr. A. Velykio, šiems tikslams galima auginti įvairių rūšių augalus ir įvairiais būdais juos įsėti, vėliau įterpti į dirvą arba palikti per žiemą. Tarpinių pasėlių rūšys ir auginimo technologijos priklauso nuo norimų pasiekti tikslų ir turimų dirvų savybių bei taikomų technologijų. Pasirinkus tinkamus variantus, iš tiesų galima turėti įvairiapusės naudos tiek dirvoms, tiek ir laukų piktžolėtumo bei auginamų augalų ligotumo mažėjimui, derlingumo didinimui ir t.t. Be to, tarpinių pasėlių auginimas leidžia sumažinti anglies dvideginio emisiją, o tai turi įtakos klimato kaitos mažinimui.

Kaip sakė ŽŪM atstovas Karolis Anužis, dabar paramos administravimo sąraše yra nurodyti 18 pavadinimų augalai, kurie gali būti auginami kaip tarpiniai pasėliai. Planuojama, kad ir naujajame finansiniame paramos laikotarpyje ši priemonė išliks, kadangi turės būti atsižvelgiama į klimato kaitos mažinimo veiksnius. O tarpiniai augalai tokią funkciją ir atlieka.

Sausros pamokos

ŽŪM duomenimis, buvo surinkta daugiau kaip 48 tūkst. paraiškų dėl kompensacijų už 2018 m. sausros padarytus nuostolius. Pasak K. Anužio, greitu laiku žemdirbius pasieks už pernykštės sausros žalą skirtos kompensacijos, kurių bendra suma sudaro 8 mln. eurų. Nors vertinant pagal nukentėjusius ūkiuose plotus, kompensacija yra kukli, tačiau žemdirbiai labiausiai piktinasi dėl to, kad ir tuos pinigėlius dažnais atvejais gaus ne tie, kam labiausiai reikia. Toks rezultatas gavosi, skaičiuojant nuostolius pagal nustatytą formulę.

Šiemet Lietuvos žemės ūkiui sausra vėl pridarė neatitaisomų nuostolių. Kol kas pinigų jiems kompensuoti nenumatyta. Tačiau žemdirbiai vis tiek raginami kreiptis į savivaldybes ir pateikti duomenis apie nukentėjusius pasėlius. Deja, ne visi tą žino ir daro. Todėl LGAA ragina nuo sausros nukentėjusius ūkius pateikti apie tai informaciją savo rajonų žemės ūkio skyriams.

Facebook komentarai

T Hegvita agro