Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Gyvagaudžiai spąstai šernams. Kam jie reikalingi?

Autorius: Loreta MAČIULIENĖ
Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos nuotr.
Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Gamtininkui Kęstučiui Obelevičiui, Kaišiadorių rajone užfiksavus šalia medžiotojų bokštelio įrengtą stacionarų statinį – gaudyklę (Kaišiadorių r. prie medžiotojų šėryklos – žvėrių gaudyklė. Kas ir kam ją įrengė?), vakar socialiniame tinkle „Facebook“ kilo pasipiktinimo banga. Nieko apie tokias gaudykles negirdėję komentatoriai įtarinėjo medžiotojus, pastarieji tuo piktinosi.

„Kaip matome susirūpinimas yra, tikrai sutinkame, kad kartais tos informacijos nėra pakankamai ir šiuo atveju mums taip „pasisekė“, nes užrašai, kad vykdomas mokslinis projektas, yra ant visų gaudyklių, o šiuo konkrečiu atveju kur gamtininkas nufotografavo, tai tas užrašas ar buvo vėjo nuplėštas, ar kaip ten nutiko, bet šiandien jisai jau vėl yra užkabintas“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis ir sutiko išsamiau papasakoti apie tarnybos jau ne vienerius metus vykdomą projektą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dalyvauja tarptautiniame „Defend“ projekte, kuris įgyvendinamas tarptautinių mokslo, industrijos ir vyriausybinių organizacijų partnerystės pagrindu – siekiama rasti naujų būdų ir metodų kaip kontroliuoti afrikinį kiaulių marą (AKM).

„Vienas projekto tikslų – sukurti vakciną nuo AKM. Buvo pasirinkta Lietuva, kadangi AKM mūsų šalyje pasireiškė pirmiausiai. Gaudyklės tarnauja išskirtinai mokslo tikslu ir statomos skirtinguose rajonuose, kuriuose buvo nustatyti AKM užkrėsti šernai arba vis dar nustatomi, ar yra rizika, kad virusas tenai pateks“, – pasakoja M. Masiulis.

Dar pernai rudenį VMVT specialistai, gavę Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, Kauno, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, pritarus medžioklės plotų naudotojams, Karalgirio profesionaliosios medžioklės plotų vienete, Žiežmarių medžioklės klubo, Skalos medžioklės klubo, Valstybinės miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio ir Jovariškių medžiotojų klubo „Elnias“ medžioklės plotų vienetuose įrengė 9 gyvagaudžius šernų spąstus.

„Sustatėme gyvagaudžius spąstus, jie yra skirtingų modelių. Viena gaudyklė, kaip nufotografuota Kaišiadorių r. netoli Žiežmarių yra stacionari, bet turime ir mobilias. Yra specialūs narvai: mediniai ir metaliniai. Visų jų tikslas – pagauti keletą šernų individų. Stengiamės pagauti skirtingų amžiaus grupių, skirtingų bandų šernus, kurie yra paženklinami ausų įsagu, o jame nurodytas telefono numeris, kuriuo prašome medžiotojus informuoti apie tokio šerno sumedžiojimą, tie šernai tikrai nėra kažkaip saugomi ar draudžiama juos medžioti. Papildomai jiems uždedami antkakliai su GPS davikliais. Tai yra davikliai, kurie nustatytais laikotarpiais siunčia signalus apie gyvūnų buvimo vietas“, – aiškina M. Masiulis.

Kaip ženklinami šernai?

„Stebėdami gyvūnų natūralią elgseną gamtoje matome jų judėjimo arealą, kiek gyvūnas nueina. Yra čia tie mitai, kad šernas gali nueiti iki 50 km per naktį. Ta informacija mums labai padeda suvokti šernų elgseną gamtoje, koks jų gyvenimo arealas, kuriuo paros metu daugiau juda (žinome, kad šernas naktinis gyvūnas), ar yra kažkokios zonos, ar turi santykį su kirų grupių šernais, ir jeigu tokie šernai užsikrėstų arba AKM plistų tokioje šernų populiacijoje, kokia yra tikimybė, kad vienos grupės šernai tą virusą perduos kitai šernų grupei.

Jau sekame 11 tokių suženklintų šernų skirtingose teritorijose, tai yra skirtingos amžiaus grupės, skirtingų lyčių šernai ir tie duomenys bus renkami iki metų pabaigos. Matome, kad yra baimių, esą tie diržai veržia šernams kaklus ar, kad šernai užsismaugs, tai tikrai ne. Diržai yra pritaikyti šernams, o prieš uždedant daviklį šernas yra primigdomas, kad patirtų kuo mažiau streso, jokio skausmo nejaučia, tiesiog uždedamas diržas, užfiksuojamas, paliekamas laisvumas.

Procedūra yra pakankamai paprasta, greitai įvykdoma, prie vieno šerno sugaištama ne daugiau nei 10 minučių, po to gyvūnas nunešamas į atokesnę vietą yra pralaukiame kol jis atsibus, kol jis pats atsikels ir nueis į savo gyvenamą arealą. Visą procesą stebime mes – veterinarijos gydytojai turintys ir licencijas, gi žinome kaip elgtis su gyvūnais, kad tikrai jis nebūtų nei sužalotas, nei traumuotas, o kiekvienas sugautas šernas mums yra labai vertingas dėl t informacijos. Tai tikslas nėra jam sukelti stresą ar kažkaip traumuoti, o greičiau suženklinti ir paleisti“, – pasakoja M. Masiulis.

Šios gaudyklės turėtų stovėti iki metų pabaigos, planuojama, skirtingose vietose sugauti ir paženklinti mažiausiai 15, skirtingų amžiaus grupių, šernų.

„Jau ir dabar stebime tendencijas, kad šernai ne visur elgiasi vienodai, viskas priklauso ir nuo miško masyvo, ir nuo susisiekimo tarp miškų, turimos pašarinės bazės, jaukinimo vietų.

Sugavę ir paženklinę kiekvieną šerną mes per 24 valandos informuojame atsakingas aplinkosaugos institucijas. Vakar pavyzdžiui buvo pagauti ir paženklinti 2 šernai Marijampolės r. Lietuvoje man neteko daugiau panašių gaudyklių matyti. Kai žmonės pamato tokį statinį miške jis kelia labai daug klausimų, abejonių dėl jo reikalingumo ir paskirties. Pavasaris, žmonės vis dažniau lankosi miškuose, tai šias gaudykles kai kas tikrai pamatys. Tai tikrai, žinokite, kad jos tokios yra“, – patvirtina M. Masiulis.

Facebook komentarai