Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimas neramina vyriausiuosius ES veterinarus

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Amsterdamas/Vilnius, gegužės 5 d.) Olandijoje įvyko neformalus Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupės posėdis, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Posėdyje analizuota mėlynojo liežuvio ligos ir žvynelinės situacija Europos Sąjungoje (ES). Diskutuota apie būtinybę keisti ES teisinę bazę dėl mėlynojo liežuvio ligos, turėti vakcinų nuo žvynelinės ligos atsargų ir kt. Europos Komisijos (EK) atstovai pristatė Europos Audito rūmų atliktą užkrečiamųjų ligų programų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo ataskaitą. Pabrėžta, kad ES lėšos panaudojamos tikslingai, o tai užtikrina tinkamą gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolę.asasas

ES vyriausieji veterinarijos pareigūnai ieškojo būdų, kaip dar efektyviau kovoti su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis ir dar racionaliau naudoti ES skiriamas lėšas šioms problemoms spręsti. Akcentuota, kad keičiantis klimatui daugėja gyvūnų užkrečiamųjų ligų atvejų, vis dažniau jas platina vabzdžiai kraujasiurbiai, su kuriais ypač sudėtinga kovoti. Tad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prevencinėms priemonėms ir biologinio saugumo reikalavimams ūkinių gyvūnų laikymo vietose.

„Lietuvoje, kaip ir visoje ES, aktyviai vykdoma gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolė ir stebėsenos programos, tačiau ne visoms valstybėms pavyksta išvengti ligų protrūkių. Turime surasti efektyviausius būdus ligoms suvaldyti, nes kasdien gaunami pranešimai apie vienoje ar kitoje šalyje patvirtintus pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkius, kelia nerimą. Pabaltijo valstybėse įtempta padėtis dėl afrikinio kiaulių maro (AKM), Prancūzijoje – dėl paukščių gripo ir neseniai nustatyto galvijų spongioforminės encefalopatijos atvejo. Anksčiau tik Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose paplitusi galvijų virusinė liga – žvynelinė, pasiekė Europą. Pastaraisiais metais Turkijoje pasireiškė 17, Graikijoje – 14, Bulgarijoje – 31, Makedonijoje – 4 šios ligos atvejai“, – atkreipia dėmesį VMVT direktorius J. Milius.

Šiemet pirmą kartą Europoje registruotas chroniškos išsekimo ligos atvejis. Diagnozė patvirtinta elniui Norvegijoje. Prancūzijoje, galvijų fermoje, šių metų kovo mėnesį nustatytas galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) atvejis. Anksčiau ši liga buvo patvirtinta 2011 m. Neramina situacija Prancūzijoje ir dėl paukščių gripo – nuo 2016 metų pradžios užfiksuota 13 protrūkių. Vienas šios ligos atvejis nustatytas Jungtinėje Karalystėje, o šią savaitę paukščių gripo protrūkis užregistruotas ir Italijoje (Ferrara regione), komerciniame dedeklių vištų ūkyje. Europoje šiemet užregistruoti 5 Niukaslo ligos atvejai (Rumunijoje – 2 ir Bulgarijoje – 3) naminių paukščių fermose.

EK duomenimis, 2016 m. Europoje priskaičiuoti 157 mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai: Prancūzijoje (117), Italijoje (35), Austrijoje (2), Ispanijoje (2) ir Kroatijoje (1), galvijų atrajotojų bandose. Įtempta situacija Turkijoje dėl snukio ir nagų ligos – nuo metu pradžios nustatyti 139 šios ligos protrūkiai, o Pabaltijo valstybėse – dėl AKM.  Estijoje užregistruota 401 AKM vieta laukinėje faunoje, Latvijoje – 277, Lietuvoje – 56, Lenkijoje – 9, Italijoje – 37 AKM vietos laukinėje faunoje ir 2 židiniai kiaulių laikymo ūkiuose.

Facebook komentarai