Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Hubertinės – didžiųjų medžioklių pradžia?

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
Hubertinės Vilniuje.
Hubertinės Vilniuje.
Printer Friendly, PDF & Email

Visuose aprašymuose apie Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, dienos minėjimą, nurodoma, kad ta diena yra didžiosios medžioklės sezono pradžia. Bet ar tikrai? Dabar stirnos (patinai) pradedamos medžioti pavasario pabaigoje, taurieji elniai ir bebrai – baigiantis vasarai, briedžiai – rudens pradžioje, vilkai – rudens viduryje, o šernai ir lapės medžiojami ištisus metus. Po hubertinių prasideda tik zuikių medžioklės. O gal zuikių medžioklės kaip tik ir yra tos didžiosios? Pokaryje gana ilgai didžiųjų žvėrių buvo mažai – medžiotojus zuikiai tik ir gelbėjo.

Vilkaviškio rajono lygumose medžioti pradėjau 1961 m. Miškų nėra – apie šernus tik labiau prakutusių medžiotojų migloti pasakojimai. Stirnų, tiesa, jau buvo nemažai, bet pirmaisiais mano medžioklės metais jų dar nemedžiojome. Taigi visos medžioklės – tik paukščiai, zuikiai ir lapės. Į zuikių medžiokles kaskart sugūžėdavo beveik visi būrelio šauliai: kai išsirikiuodavome grandine, nors ir lygiuose laukuose, viename grandinės gale einantis medžiotojas neįžiūrėdavo šaulio, esančio kitame rikiuotės flange. O šūvių kanonados kaip prasidėdavo ryto metą, taip nenutildavo iki sutemų – Suvalkijoje zuikių buvo daug. Tad kodėl tai ne didžioji medžioklė? O ir dabar zuikis yra geidžiamas medžiotojų laimikis. Dažnas šaulys zuikių medžioklės sezono atidarymo laukia su nekantrumu.

Apie Šv. Hubertą tada niekas nieko nežinojo 

Tačiau apie Šv. Hubertą tada nieko nebuvo girdėti. Ir tik praėjus šiek tiek laiko po nepriklausomybės atgavimo, trečiojo tūkstantmečio pradžioje tarp kitokiomis progomis rengiamų medžiotojų švenčių atsirado ir Šv. Huberto dienos minėjimas.

Fransua Hubertas, Burgundijos hercogo Huberto sūnus, gimė apie 655 m. Tulūzoje (Prancūzija). Kaip ir daugelis to meto kilmingųjų, jaunystėje Fransua mėgo triukšmingas kruvinas medžiokles su ilgai užsitęsiančiais lėbavimais. Tačiau vienos medžioklės nuotykis kardinaliai pakeitė jaunojo lėbautojo gyvenimą. Pasak legendos,  vieną Šv. Kalėdų vakarą F. Hubertas išjojo medžioti ir pamatė baltą elnią su didžiuliais dešimtašakiais ragais. Kai nusėdęs nuo žirgo jaunuolis užsimojo sviesti ietį į gražuolį elnią, užkliuvus kojai už akmens, medžiotojas pargriuvo. Tada elnią nušvietė ryški šviesa, o jo tarpuragyje Fransua išvydo švytintį auksinį kryžių. Šis įvykis taip paveikė nerūpestingai gyvenimą švaisčiusį jaunuolį, kad jis metė visas medžiokles ir lėbavimus ir pradėjo atsiskyrėlio gyvenimą. Atgailaudamas, pasislėpęs nuo visuomenės, F.Hubertas net 7 metus pratūnojo Ardėnų kalnuose iš akmenų sumūrytoje trobelėje.

Šv. Huberto kitas gyvenimas

Taip prasidėjo visiškai kitoks F. Huberto gyvenimas. 708m. jis paskiriamas Lježo vyskupu. Plotuose, kur anksčiau medžiojo, įkuria keletą vienuolynų, rūpinasi gamtos apsauga, išveda ir vienuolynuose veisia naują medžioklinių šunų bulthaundų veislę, kuri viduramžiais vadinta Šv. Huberto skalikais.

Po mirties (F. Hubertas, sulaukęs tiems laikams garbingo amžiaus, mirė 727 m. gegužės 30 d. Vurene (Belgijoje) F.Hubertas  paskelbiamas šventuoju ir tampa medžiotojų, matematikų, optikų, metalo apdirbimo meistrų ir kitų amatininkų globėju. 1738 m. įsteigiamas Šv. Huberto ordinas, kuris 1752 m. įteikiamas ir Lenkijos karaliui Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Augustui Trečiajam. Europoje galutinai įsigalėjus krikščionybei, Huberto vardadienis, lapkričio 3 d., buvo susietas su medžioklės sezono atidarymo diena.

Kaip švenčiama Šv. Huberto diena

Kaune po sovietų okupacijos Šv. Huberto dienos minėjimas pirmą kartą įvyko 2011 m. lapkričio 3 d. Šv. Jurgio bažnyčioje. Medžiotojų klubų atstovai susirinko su savo vėliavomis, kurios bažnyčioje buvo pašventintos. Pamoksle vienuolis bernardinas brolis Tomas trumpai papasakojo apie Šv. Huberto gyvenimą, ragindamas daugiau pamąstyti apie šventojo antros gyvenimo pusės veiklą, kada jis, metęs medžioklę ir atsisakęs linksmo gyvenimo būdo, pradėjo aktyviai globoti gamtą ir skleisti Europoje krikščioniškojo tikėjimo idėjas. Tuometis Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadas Rimantas Benetis pabrėžė, kad būtina medžiotojams gerinti savo įvaizdį, daugiau bendrauti su visuomene, kelti medžioklės kultūrą.

Lietuvos medžiotojų vadas pastebėjo, kad medžiotojai Lietuvoje neturėtų blogiau jaustis net už kai kurių netradicinių mažumų atstovus. Nors sovietmetis ilgiems dešimtmečiams buvo atplėšęs Lietuvą nuo Vakarų Europos medžiotojų šeimos, nuo vakarietiškų medžioklės tradicijų ir diegė gamtos vartotojiškas pažiūras, dabar jau laikas ir Lietuvos medžiotojams aukščiau pakelti galvas, nesislėpti krūmuose, o didžiuotis medžiotojo vardu.

2012 m. lapkričio 4 d. KMS Šv. Huberto dienos šventę suruošė visiems kauniečiams miesto Rotušės aikštėje. Nuo tada Kaune Šv. Huberto dienos minėjimas vyksta kiekvienais metais. Šiais metais šis minėjimas įvyks lapkričio 4 d. 17 val. 30 min. Medžiotojų klubų atstovai, jų šeimų nariai, draugai ir visi piliečiai rinksis Pilies aikštėje prie Vyčiaus paminklo. Nešini klubų vėliavomis, šventės dalyviai iškilmingoje eisenoje žygiuos į Šv. Jurgio bažnyčią (Papilio g. 9), kur 18 val. vyks Šv. Mišios.

Vilniuje miesto Rotušės aikštėje Šv. Huberto šventė vyko 2011 m. spalio 30 d. Į Vilnių tada sugūžėjo medžiotojų atstovai iš visos Lietuvos LMŽD padalinių. Taip Šv. Huberto dienos minėjimo šventės jau tapo tradicinėmis daugelyje Lietuvos miestų bei miestelių. Šias šventes organizuoja ne tik medžiotojų pirminius kolektyvus vienijančios organizacijos, bet ir atskiri medžiotojų klubai ar būreliai. Džiugu, kad tokiose šventėse dalyvauja ne tik medžiotojai, jų šeimų nariai, bet ir kiti piliečiai. Ir gražu stebėti, kaip šventėse medžiotojai gražiai bendrauja su ne medžiotojais. Nemedžiojantys piliečiai gausiai dalyvauja Šv. Huberto paminėjimui skirtose Mišiose, o kai šventiniai renginiai persikelia į miestų ar miestelių aikštes, domisi medžiotojų veikla, smalsiai apžiūrinėja demonstruojamus medžioklės trofėjus, vaišinasi medžiotojų ir jų žmonų iš žvėrienos pagamintais patiekalais – ir jokių nepagarbių epitetų medžiotojų adresu.

Todėl keistai pasijunti internetinėse svetainėse skaitydamas komentatorių šlykščias pastabas. Atrodo, kad yra susiformavusi atskira medžioklės komentatorių veislė, kurią tiktų pavadinti internetiniais kormoranais, nes jie dergia visus, kaip kormoranai ant pušų lajų. Žinoma, apie medžioklę gali būti skirtingų nuomonių, tačiau, ar negalima savo nuomonę išreikšti kultūringai, pagrindžiant ją kokiais nors argumentais, parodant, kad bent šį tą išmanai toje srityje, apie kurią rašai. O apie tų komentatorių rašto kultūrą ir kalbėti neverta: kai kurie žodžiai iš viso nesuprantami, keiksmažodžiai, dažname žodyje daugiau klaidų nei raidžių, kai kurie palinkėjimai medžiotojams ribojasi su nusikalstama veika. Belieka tikėtis, kad  tokių komentatorių yra tik menka grupelė. Jie tyko prie kompiuterių, kaip kormoranai žuvies, pasirodančio kokio straipsnelio ar nuotraukos apie medžioklę, puola ją ryti ir, net nespėjus gerai suvirškinti, skuba dergti ant medžiotojų galvų, tačiau medžiotojai atsparesni už Juodkrantės sengirės pušis...

Reikia, žinoma, pasitempti ir patiems medžiotojams, visuomenę daugiau supažindinant su savo veikla, tikslais, o ne vien dėti į internetines svetaines, žurnalus bei laikraščius savo nuotraukas prie sumedžiotų žvėrių. Medžiotojai turėtų ne tik kalbėti apie medžioklės kultūrą, tradicijų puoselėjimą, bet visa tai demonstruoti savo kasdieninėje veikloje. Medžiotojai ir miškininkai Vakarų Europoje yra visuomenės šviesuoliai, o pas mus, deja, šie terminai virtę keiksmažodžiais. Tačiau optimizmas išlieka. Reikia tikėti, kad netolimoje ateityje ir Lietuvos medžiotojai taps visuomenės gerbiami, kaip tai yra Vakarų pasaulyje.

Turime ir savo medžioklės deivę

Esame Europos bendrijos dalis ir nieko baisaus, kad garbiname Vakarų Europos medžioklės dievus ir šventuosius globėjus, tačiau nepelnytai pamirštame, kad turime ir savo medžioklės deivę Medeinę. Neteko girdėti, kad  šiai deivei yra skirti kokie medžiotojų šventiniai renginiai. Tiesa LMŽD yra įsteigtas  Medeinės medalis, kuris įteikiamas medžiotojams, medžiotojų kolektyvams ar kitoms su medžiokle, gyvūnų apsauga susijusioms organizacijoms už pasiekimus, propaguojant kultūrą ir meną medžioklės tematika.

Facebook komentarai

T Hegvita agro