Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Į tėviškę – auginti šilauogių, aviečių ir danielių

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Lina Garliauskienė į savo tėviškę grįžo ieškodama ramybės. Ir ją rado.
Lina Garliauskienė į savo tėviškę grįžo ieškodama ramybės. Ir ją rado.
Printer Friendly, PDF & Email

Lina Garliauskienė iš Užčiaušių vienkiemio netoli Gilvyčių (Šiaulių r.) savo tėviškėje šiemet sulaukė pirmojo – gausaus ir skanaus -- šilauogių derliaus. Prinoko ir didžiulės saldžios avietės. Su šeima – vyru Pauliumi, dukromis Emilija ir Paulina – moteris ne vienerius metus gyveno ir dirbo Šiauliuose. Tačiau nusprendė grįžti prie savo šaknų.

Pasirinko skanias ir ilgaamžes uogas

Lina Garliauskienė užaugo Gilvyčiuose, ten baigė aštuonias klases, vėliau studijavo Vilniaus kolegijoje, Šiaulių universitete. Ilgus metus moteris dirbo įvairius administracinius darbus. 

„Taip jau atsitiko, kad apsisuko ratas ir grįžau namo. Iki šios vasaros su šeima dar gyvenome Šiauliuose. Tik neseniai namą pardavėme. Dabar statomės naują namą vietoje buvusio tėvų senojo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakojo ponia Lina. 

Tėvų žemėje prieš porą metų Garliauskai prisodino daugiau kaip du hektarus šilauogių. Pirmiausia todėl, kad visai ketveriukei – ir pačiai Linai, ir jos vyrui Pauliui, ir dukroms Emilijai bei Paulinai – šios uogos labai skanios. Kita priežastis – šilauogės yra ilgaamžės uogos, derančios 30-40 metų. „Nesinorėjo daug investuoti į trumpalaikius dalykus“, – pažymėjo L. Garliauskienė. 

Šilauogių krūmelius Garliauskai įsigijo Lietuvoje. Prireikė net 6 700 sodinukų. Šilauogės prigijo gerai ir jau šiemet keturmečiai krūmeliai davė skanių uogų gausų derlių. Paprastai šilauogės pradeda derėti sulaukusius penkerių metų. „Uogos buvo labai skanios. Ir mums, ir visiems, kas ragavo, patiko. Pastangos nenuėjo veltui. Per mėnesį išpirko visas šilauoges“, – džiaugėsi Lina Garliauskienė. 

Auginti šilauoges, pasak ponios Linos, nėra lengvas ar paprastas užsiėmimas. Yra ką šilauogyne veikti nuo pavasario iki rudens. Reikia tinkamai paruošti dirvą, ravėti piktžoles, skinti uogas. Gelbėja, pagal galimybes, veterinarijos mokslus studijuojanti vyriausioji dukra Emilija. Gimnazistė Paulina, pasak mamos, labai noriai ir atsakingai visą sezoną uogytes skynė.   

Garliauskai dar augina ankstyvųjų aviečių, tik kur kas mažiau negu šilauogių. Dėl įvairovės. Šeima dėl aviečių specialiai laiko vištas, kad turėtų organinių trąšų. Avietės šiemet užaugino įspūdingo dydžio uogas.   

Tveria tvoras – laikys danielius  

Užčiaušių vienkiemis jo šeimininkams – tikra ramybės vieta.

„Jau tikrai visam laikui čia įleidome šaknis“, – sakė Lina Garliauskienė. Gyvenimas ramiame kaimo vienkiemyje tinka ir tikram miestiečiui, iš Panevėžio kilusiam, Šiauliuose dirbančiam Pauliui Garliauskui.

Nuo Užčiaušių iki Šiaulių – 20 kilometrų. Atstumas nebūtų ilgas, tačiau pusė kelio – žvyrkelis. Toks ir yra didžiausias gyvenimo vienkiemyje trūkumas.

Garliauskai sakė apsiribosiantys tik šilauogių ir aviečių auginimu, kitokių uogų nebeaugins. Tačiau dabar tveria tvoras ir nuo rudens aptvaruose apgyvendins danielių. Dar vienkiemio gyventojai laiko vištų, kad turėtų naminių kiaušinių, dekoratyvinių žąsų. Tvenkiniuose įveista žuvų.

„Man dabartinis mano gyvenimo būdas, ritmas labai tinka. Nebenorėčiau gyventi kitaip“, – sakė Lina Garliauskienė iš Užčiaušių vienkiemio. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro