Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Importuojantiems į ES planuojamas naujas mokestis

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Europos žaliasis kursas – ambicingas planas, turintis nedaug ambicijų, privalumų bet ir sukeliantis daug diskusijų. Vienas jų - ES gaminamos prekės dėl naujų aplinkosauginių reikalavimų bus brangesnės nei kitų šalių analogiškos prekės, kurioms netaikomi išmetamųjų teršalų kiekį mažinanti teisinė reglamentacija, todėl ES šalių įmonės taps mažiau konkurencingos kitų šalių įmonėms.

Dėl šios priežasties Europos Parlamentas svarsto, kaip kovoti su „anglies dioksido nutekėjimu“, t. y. ES įmonių polinkiu perkelti veiklą į valstybes, mažiau ribojančias taršą. Mažiau ambicijų dėl klimato kaitos turinčios šalys gali pakenkti ES pastangoms sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir siekį iki 2050 m. tapti klimato neutraliu žemynu. Siekdami apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos ir paskatinti ES nepriklausiančias valstybes stiprinti kovą su klimato kaita, Europos Parlamento nariai siūlo įvesti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą (angl. CBAM), pagal kurį būtų taikomas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš tam tikrų trečiųjų šalių.

Šis mokestis būtų imamas už produktus iš šalių, kuriose galioja ne tokios griežtos taisyklės nei ES, tai turėtų užtikrinti, kad importuojamos prekės nebūtų pigesnės už lygiavertes ES pagamintas prekes.

Atsižvelgiant į galimą riziką, kad labiau teršiantys sektoriai perkels gamybą į šalis, kuriose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimai yra lengvesni, šis mokestis galėtų būti esminis ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos papildymas. Dabartiniu metu pagal prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, numatančią finansines paskatas išmetamų teršalų kiekio mažinimui, elektrinės ir pramonės įmonės turi gauti leidimus už kiekvieną išmetamą CO² toną. Šių leidimų kainoms įtaką daro paklausa ir pasiūla. Dėl ekonominės krizės sumažėjo jų paklausa, taigi ir jų kaina, kuri dabar yra tokia maža, kad įmonės nėra motyvuotos investuoti į ekologiškas technologijas.

Europos Parlamento nuomone, pasienio anglies dioksido mokestis turėtų atitikti Pasaulio prekybos organizacijos teisės aktus ir būti integruotas į ES pramonės strategiją. Pagal dabartinį planą, Europos Parlamentas  siekia, kad iki 2023 m. anglies dioksido mokestis turėtų per tam tikrą laiką apimti visą energetikos sektorių ir daug energijos vartojančią pramonę, kuriai ir toliau skiriama daug nemokamų leidimų ir kuri vis dar sudaro 94 proc. Europos Sąjungos pramonės išmetamųjų teršalų.

ES pasienio anglies dioksido mokesčio mokestis turėtų būti skirtas vien klimato srities tikslams siekti ir anglies dioksido nutekėjimo rizikai mažinti. Jis neturėtų būti netinkamai naudojamas kaip protekcionizmo didinimo, nepateisinamos diskriminacijos ar apribojimų nustatymo priemonė. Europos Parlamento nariai taip pat pritaria Komisijos siūlymui naudoti iš šio mokesčio gautas pajamas ES biudžete kaip naujus nuosavus išteklius ir prašo Komisijos užtikrinti visišką šių pajamų panaudojimo skaidrumą.

Planuojama, kad pasienio anglies dioksido mokestis bus vienas iš trijų mokesčių (kiti du - prekybos anglimi sistemos pratęsimo rinkliava ir skaitmeninių bendrovių pajamų mokestis), kurių pajamomis bus finansuojami nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai. Pradžioje iš šio mokesčio planuojama surinkti nuo 5 iki 14 milijardų eurų per metus.

Facebook komentarai