Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Dr. Vytautas Ruzgas: „Augalininkystės ūkiuose padėtis tragiška, bet bado nebus“

Autorius: Agroeta
Printer Friendly, PDF & Email

(Kėdainiai, rugpjūčio 17 d.) „Ne pajuodusios dėl perteklinės drėgmės javų varpos - didžiausias ūkininkų galvos skausmas, - agroverslo naujienų portalui „Agroeta.lt“ sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė. – Kombainai neįvažiuoja į laukus, kasdien vis palyja, javai iki kito lietaus nespėja pradžiūti taip, kad būtų galima juos kulti“.

Žmonės neprisimena metų, kad per javapjūtę be perstojo lytų. Tiesa, lietus dažniausiai būna trumpas, bet stiprus, todėl javapjūtę sugadina ilgam. Be to, jau rugpjūčio antra pusė, orai vėsesni, iš ryto ilgai laikosi rasa. Trūksta saulės ir vėjo, kad javai greičiau džiūtų.

Pilkėjančios javų varpos rodo, kad vis labiau įsigali Fusarium grybai. Parvežtus iš laukų grūdus būtina džiovinti ir tikra bėda tiems, kas neturi džiovyklų. Pasak R.Semaškienės, iki 12-14 proc. išdžiovintuose grūduose Fusarium grybai tampa negyvybingi, todėl negamina žmonių sveikatai galinčių pakenkti toksinų. Šiemet perdirbėjai turės itin akylai stebėti, ar grūduose esantis toksinų kiekis yra leistinų ribų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Lietuvos žemdirbystės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Vytautas Ruzgas dėl orų susidariusią padėtį augalininkystės ūkiuose įvardijo tragiška. „Jau reikia sėti žieminius rapsus, o dar nenuimtas grūdinių kultūrų derlius, - kalbėjo per 26 savo darbo metus nematęs tokio lietingo rugpjūčio V.Ruzgas. – Dviejų artimiausių savaičių orų prognozės irgi nieko gera nežada – ne taip dažnai, bet vis tiek palis. O permirkusiai dirvai išdžiūti, kad su technika į laukus įvažiuotum, mažiausiai reikia trijų dienų. Gali kilti bėdų ir dėl sėklos kokybės. Juk puikiai žinome lietuvių ūkininkų įpr0čius sėti savo ūkyje gautą, bet ne pirktą kur kas kokybiškesnę sėklą“.

Kokybiškų grūdų kiekis tikrai nebus labai didelis, nes, pasak V. Ruzgaus, ir geriausių grūdų kokybė gali keistis į prastesnę: mat išmirkę, o paskui išdžiovinti grūdai turi savybę riestis. Perdirbėjai kol kas aliarmo nekelia, nes savo aruoduose turi pernykščių grūdų atsargų. „Didelis nerimas, nes tikrai yra labai daug rizikos veiksnių, kyla dėl kitų metų derliaus, - nuogąstavo dėl ateities mokslininkas. – Optimaliausias žiemkenčių sėjos laikas yra rugsėjo 20 d., tačiau tikėtis palankių sąlygų ir sklandaus darbo taip pat nereikėtų“.

Šiuo metu lietus pila ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Vandens perteklius ūkininkus vargina ir daugelyje Rusijos vietovių.

Sinoptikai dėl artimiausių orų nieko paguodžiančio ūkininkams pasakyti negali. Lietus ir vėsūs lyg rudenį orai ne tik pertrauks ūkio darbus, bet ir sugins į pastogę net ištvermingiausius poilsiautojus. Dienos temperatūra nedaug skirsis nuo praėjusios nakties. Įdienojus bus tik apie 14–16, pajūryje ir Dzūkijoje – apie 17 laipsnių šilumos. Pūs vakarų, pietvakarių vėjas, nuo vidutinio iki stipraus. Ketvirtadienį lietus dar nesitrauks, tačiau rytinėje šalies dalyje jau lis silpniau ir su pertraukomis. Smarkesnis lietus talžys Žemaitiją. Dieną gali vietomis sugriaudėti perkūnija. Nakties temperatūra svyruos nuo 10 iki 13 laipsnių, pajūryje – apie 14–15 laipsnių, dieną ji sieks 15–19 laipsnių. Vėjas pasisuks iš pietų, pietryčių.

„Agroeta.lt“ inf.

kombainas

 
Facebook komentarai